Aptikta skulptūra rodo, kad I mūsų eros amžiuje Egipte jau gyveno budistai

Archeologų teigimu, 1900 metų senumo Budos skulptūrėlė, aptikta senovės Egipto uostamiestyje Berenikėje, greičiausiai priklausė emigrantui iš Pietų Azijos.

 Archeologų teigimu, 1900 metų senumo Budos skulptūrėlė, aptikta senovės Egipto uostamiestyje Berenikėje, greičiausiai priklausė emigrantui iš Pietų Azijos.<br>Egipto Turizmo ir senienų ministerijos nuotr., lrytas.lt mont.
 Archeologų teigimu, 1900 metų senumo Budos skulptūrėlė, aptikta senovės Egipto uostamiestyje Berenikėje, greičiausiai priklausė emigrantui iš Pietų Azijos.<br>Egipto Turizmo ir senienų ministerijos nuotr., lrytas.lt mont.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 4, 2023, 10:05 AM

Budos statula vaizduoja Siddharthą Gautamą, gyvenusį Pietų Azijoje maždaug prieš 2550 metų. Gimęs princu, jis vėliau atsisakė žemiškų turtų ir siekė nušvitimo, kol galiausiai tapo Buda – šis sanskrito kilmės žodis pagal budizmo tradiciją reiškia „nušvitusįjį“. Buvusiojo princo įkurta religija palaipsniui paplito visame pasaulyje.

Naujai rasta statula datuojama 90–140 m. mūsų eros metais, sako Delavero universiteto (JAV) istorijos profesorius Stevenas Sidebothamas, kuris yra ir vienas iš Berenikės projekto vadovų.

71 cm aukščio statuloje Buda pavaizduotas stovintis ir kairėje rankoje laikantis dalį savo drabužių, sakoma Egipto turizmo ir senienų ministerijos atstovų pareiškime. Už jo pavaizduota aureolė, o Saulės šviesa sklinda žemyn. Be statulos, Berenikėje rastas atskiras užrašas sanskritu, pažymėjo ministerija.

Statula datuojama laikais, kai Egiptą kontroliavo Romos imperija. Ministerija pažymi, kad tuo metu tarp Egipto ir Indijos vyko intensyvi prekyba ir laivai iš Indijos į Egiptą be kitų produktų gabendavo dramblio kaulą, pipirus ir tekstilės gaminius.

Gali būti, kad Budos statulą vietoje pagamino Berenikėje gyvenę žmonės iš Pietų Azijos, sako S.Sidebothamas. O nors atskirai rastas užrašas sanskrito kalba yra pažeistas, panašu, kad tai yra tam tikros formos dedikacija – ir įrašas datuojamas vėlesniais Romos imperatoriaus Marko Julijaus Pilypo (geriau žinomo kaip „Pilypas Arabas“), valdžiusio 244–249 m. mūsų eros metais, laikais.

„Sanskrito užrašas ir susiję radiniai dabar aiškiai rodo, kad ten buvo įsikūrusi Indijos pirklių bendruomenė, o ne tik pravažiuojantys prekeiviai“, – teigia Vašingtono universiteto (JAV) sanskrito profesorius emeritas Richardas Salomonas, kuris radinių paieškoje nedalyvavo.

Su šiuo atradimu taip pat nesusijęs Kvinslando universiteto (Australija) Humanitarinių mokslų instituto profesorius emeritas Philipas Almondas pavadino jį „labai įdomiu atradimu“. Mokslininkas pažymi, kad senoviniai istoriniai duomenys rodo, jog Aleksandrijoje gyveno indai, o šis atradimas demonstruoja, kad kai kurie iš Egipte gyvenusių indų buvo budistai.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio