RUSI ekspertai pabrėžia, kad po daugybės nesėkmingų bandymų pulti Vuhledaro miestą, rusų kariuomenė nebemėgsta naudoti savo tankų tiesioginėse proveržio atakose – o rado tris kitus jų panaudojimo būdus.
Pirma, rusai juos naudoja kaip improvizuotas haubicas netiesioginei ugniai. Kaip jau minėta, dėl mažo kampo tankai prastai atstoja tikrąją artileriją, tačiau jie turi geresnę apsaugą nuo aviacijos smūgių ar priešo artilerijos ugnies, todėl šis šarvuotės privalumas leidžia jiems užimti pozicijas, prie kurių priartėti klasikinei artilerijai yra pernelyg pavojinga.
Antra, rusai naudoja tankus kaip „labai tikslias ugnies paramos priemones“, padedančias pėstininkų daliniams, arba kaip „šturmo pabūklus“, šaudančius iš 2 km atstumo. Šiuo atveju nors pasenę „T-62“ ir „T-55“ internete susilaukė pašaipų, jie vis dar gali atlikti svarbų vaidmenį, kurį paprastai atlieka pėstininkų kovos mašinos, todėl „kelia rimtą grėsmę mūšio lauke“, pažymi RUSI specialistai.
Galiausiai, trečiasis panaudojimo būdas – reidai, kurie vykdomi siekiant daryti nuolatinį spaudimą Ukrainos kariams, ypač per reguliarias kariuomenės rotacijas.
Kita svarbi problema yra ta, kad rusai pradėjo slėpti tankų šiluminį pėdsaką, kad į juos būtų mažiau tikėtina pataikyti valdomais prieštankiniais ginklais. Netgi rusų įprotis chaotiškai dengti tankus reaktyviniais šarvais kelia problemų – nes šiuo atveju reikia kelių pataikymų iš prieštankinių ginklų, kad tankas būtų nukautas, todėl kartais ukrainiečiams lieka vienintelis pasirinkimas – taikytis į vikšrus, kad tankas taptų nejudrus.
Dar viena problema yra ta, kad rusai įnirtingai priešinasi, kai ukrainiečių pajėgos priartėja prie apleistų rusiškų transporto priemonių, ketindamos jas perimti. Taip pat rusų kariuomenė dabar mieliau renkasi senesnius tankus kovai miestuose – naudoja juos kaip vienkartinio naudojimo vienetus, kai pažangesni tankai tokiuose mūšių laukuose neturi galimybės panaudoti savo geresnę elektroniką.
Parengta pagal „Defense Express“.
