Užtvankos sprogdinimas – V. Putino panikos ženklas? Nurodė, kaip tai gali atsigręžti patiems rusų okupantams

2023 m. birželio 6 d. rytą Rusijos okupantams susprogdinus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir išprovokavus nekontroliuojamą vandens išleidimą iš Kachovkos rezervuaro, kyla klausimai, kokio masto gali būti šios žmogaus sukeltos nelaimės padariniai visai Pietų Ukrainai ir rusų okupantams.

 Remiantis oficialia „Ukrhydroenergo“ ataskaita, apie Kachovkos hidroelektrinės sprogimo pasekmes bus galima galutinai kalbėti ne anksčiau kaip po keturių dienų.<br> AFP / Scanpix / Atvirųjų šaltinių nuotr.
 Remiantis oficialia „Ukrhydroenergo“ ataskaita, apie Kachovkos hidroelektrinės sprogimo pasekmes bus galima galutinai kalbėti ne anksčiau kaip po keturių dienų.<br> AFP / Scanpix / Atvirųjų šaltinių nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 6, 2023, 7:53 PM, atnaujinta Jun 7, 2023, 10:25 AM

Kaip rašo portalas „Defense Express“, kol kas preliminarias prielaidas galima daryti tik remiantis oficialiais ir kitais atvirais duomenų šaltiniais.

Pavyzdžiui, remiantis oficialia „Ukrhydroenergo“ (Ukrainos valstybinės įmonės, administruojančios daugelį didžiųjų hidroelektrinių prie Dniepro ir Dniestro upių) ataskaita, apie Kachovkos hidroelektrinės sprogimo pasekmes bus galima galutinai kalbėti ne anksčiau kaip po keturių dienų. Maždaug tiek laiko gali trukti, kol ištekės rezervuare . Pačios Kachovkos HES, institucijos teigimu, atstatyti negalima – sprogimas įvyko mašinų skyriuje.

Kaip šis Rusijos teroristinis išpuolis gali paveikti Ukrainos hidroelektrinių kompleksą apskritai, kol kas nėra duomenų.

Bendrovė „Ukrhydroenergo“ taip pat teigia, kad nekontroliuojamas vandens išleidimas iš Kachovkos rezervuaro kelia papildomą grėsmę laikinai okupuotai ZAE – nes būtent iš šio rezervuaro elektrinė maitino turbinų kondensatorius ir saugos sistemas. Pasak „Energoatom“ (Ukrainos valstybinės įmonės, valdančios visas keturias Ukrainos atomines elektrines), 2023 m. birželio 6 d. 8.00 val. ryto ZAE stoties aušinimo tvenkinyje vandens lygis siekė 16,6 m, ko pakako stoties poreikiams.

Preliminariais duomenimis, remiantis vietos administracijų pranešimais, galima teigti, kad Kachovkos hidroelektrinės avarija gali turėti įtakos vandens tiekimui Chersono srityje, Nikolajevo srityje, Zaporožės srityje ir Kryvyj Riho mieste. Problemų dėl vandens tiekimo Ukrainos sostinėje Kijeve nenumatoma.

Patys rusai jau pripažįsta, kad nebesitiki, jog vanduo į laikinai okupuotą Krymą bus tiekiamas iš Šiaurės Krymo kanalo – jie teigia, kad „apsirūpino atsargomis“. Pažymėtina, kad ištiso hidrotechnikos komplekso, kuris užtikrino tiek Krymo, tiek Chersono srities melioraciją, darbas galutinai nutrūko 2022 m. lapkritį, kai rusai sunaikino Kachovkos rezervuaro pagrindinę siurblinę, kuri faktiškai pumpuodavo vandenį į melioracijos įrenginius Ukrainos pietuose. Iš Dniepro į hidrotechninius statinius vanduo savaime tekėti negali.

Kokiu mastu dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pablogėjo Chersono srities žemės ūkio rezultatai (ir ypač kiek galėjo sumažėti faktinis vandens tiekimo į laukus poreikis), rodo tokie skaičiai: jei 2021 m. grūdų derlius buvo surinktas iš 731 tūkst. hektarų, tai 2023 m. grūdai buvo pasėti tik 50 tūkst. hektarų (dar 450 tūkst. hektarų laukų išlaisvintoje teritorijos dalyje yra užminuoti ir netinkami žemės ūkiui).

Anot „Defense Express“, spėlioti, kiek įmanoma atkurti visą Pietų Ukrainos žemės ūkio hidrotechnikos kompleksą, dar per anksti. Verta tik pažymėti, kad dar XX a. septintajame dešimtmetyje šio komplekso statyba pagal tuometinį valiutos kursą kainavo kelis milijardus dolerių.

Kalbant apie kitas Kachovkos hidroelektrinės pakenkimo Rusijos okupantams pasekmes, verta pabrėžti, kad Kachovkos hidroelektrinės šliuzas buvo „vartai“ laivybai iš Dniepro į Juodąją jūrą – ypač į Chersono ir Nikolajevo uostus. Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad šiuo metu nėra aiškios visiško upių transporto atkūrimo perspektyvos.

Rusijos okupacinės pajėgos susprogdino Kachovkos hidroelektrinės Kachovkos užtvanką Dniepro upėje, taip padarydamos dar vieną karo nusikaltimą pagal Ženevos konvenciją ir sukeldamos humanitarinę katastrofą. Ukrainos gynybos žvalgyba pabrėžia, jog „šis teroro aktas yra rusų ir V. Putino panikos ženklas, ir tokiu būdu jie bando apsunkinti Ukrainos kariuomenės veiksmus“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?