„Šiemet, kaip ir pernai, didžioji dalis nenaudojančių šių priemonių, nepilnamečių ugdymo įstaigų ir bibliotekų, teigia, kad tokio poreikio šiuo metu nėra arba tikina, kad darbuotojai fiziškai prižiūri, jog toks turinys nebūtų žiūrimas“, – aiškina Kristina Mikoliūnienė, RRT tarybos narė.
Būtent tokį atsakymą pernai pateikė 59 proc. nepilnamečių ugdymo įstaigų ir bibliotekų, kuriose interneto turinio filtravimo priemonės nenaudojamos. Šiemet šis skaičius siekia 50 proc.
„Galime pasidžiaugti, kad nuo 2019 metų, kai pradėjome atlikti tokias apklausas, nuosekliai mažėja sakančių, kad filtravimo priemonių nenaudoja dėl lėšų stygiaus. Prieš ketverius metus šį atsakymą rinkose net 36 proc. respondentų, šiais metais jau 11 proc.“, – teigia K. Mikoliūnienė.
Pasak RRT ekspertės, teigiamą tendenciją rodo ir tai, jog net 24 proc. apklaustųjų priemones žada įsidiegti ateityje ar jau net yra pradėję šį procesą. Itin svarbu, kad paslaugos būtų įsigyjamos iš paslaugų teikėjų, kurių filtravimo priemones yra aprobavusi RRT. Šiuo metu tokių turinio filtravimo priemonių yra 10.
„Siekiame, kad nepilnamečiams netinkamas turinys internete būtų neprieinamas. Viena iš sąlygų – įdiegtos ir naudojamos privalomosios filtravimo priemonės. Apie jų naudą ir apie pareigą jas įdiegti ir naudoti ketiname kalbėtis šiemet lankydami nepilnamečių ugdymo įstaigas bei diskutuodami, su kokiais iššūkiais jos susiduria. Ateinančiais metais atliksime filtravimo priemonių priežiūros teisės aktų peržiūrą, atsižvelgiant į nepilnamečių ugdymo įstaigų patirtį, ir inicijuosime jų pakeitimus, kad šie atlieptų aktualius nepilnamečių ugdymo įstaigų poreikius bei filtravimo priemonių aprobavimo proceso pokyčius“, – teigia K. Mikoliūnienė, RRT tarybos narė.
2023 m. iš 2293 RRT išsiųstų kvietimų dalyvauti apklausoje, 811 įstaigų pateikė atsakymus (35 proc.).
Visus apklausos rezultatus galima rasti čia.
