Šventykla, kuri iš dalies sugriuvo „per kataklizmą“ II a. pr. m. e. viduryje, iš pradžių buvo pastatyta dievui Amonui. Manoma, kad ji buvo tokia svarbi, jog faraonai eidavo į šventyklą „priimti iš aukščiausiojo senovės Egipto panteono dievo savo, kaip visuotinių valdovų, titulų“, teigiama Europos povandeninės archeologijos instituto (IEASM) pranešime.
Dabar apleistas pastatas kadaise buvo senovinio Thonis-Herakleiono uostamiesčio, esančio Abukiro įlankoje (dar vadinamoje Abū Kiro įlanka), dalimi. Buvęs miestas, dabar esantis po vandeniu ir nutolęs apie 7 km nuo šiuolaikinės Egipto pakrantės, buvo sunaikintas, kai dėl stipraus žemės drebėjimo ir potvynio bangų žemė suskystėjo ir nugrimzdo į Nilo deltą.
Tyrinėdami šventyklą archeologai aptiko daugybę „lobių ir paslapčių“, įskaitant sidabrinius ritualinius instrumentus, auksinius papuošalus ir alebastro indus, kuriuose kadaise buvo laikomi kvepalai ar tepalai.
Be to, vietovėje narai rado požeminių statinių, paremtų „gerai išsilaikiusiomis medinėmis atramomis ir sijomis“, kurios datuojamos V a. pr.m.e.
„Atrasti tokius subtilius objektus, kurie išliko sveiki nepaisant kataklizmo smurto ir masto, nepaprastai jaudina“, – sako IEASM prezidentas ir kasinėjimams vadovavęs prancūzų povandeninis archeologas Franckas Goddio.
Į rytus nuo šventyklos archeologai rado graikų šventvietę, skirtą meilės deivei Afroditei. Joje taip pat rasta daugybė radinių, įskaitant importuotus bronzos ir keramikos dirbinius.
„Tai rodo, kad graikai, kuriems buvo leista prekiauti ir įsikurti mieste Saitų dinastijos faraonų laikais [688–525 m. pr.m.e.] turėjo savo šventyklas savo dievams“, – sako archeologai.
Šventvietėje taip pat buvo saugoma graikiškų ginklų slėptuvė – o tai gali reikšti, kad regione vienu metu buvo graikų samdinių, kurie „gynė prieigą prie karalystės“ prie Nilo labiausiai į vakarus nutolusios – arba Kanopų – atšakos žiočių.
Parengta pagal „Live Science“.
