Karą stebinti nepriklausoma organizacija „Conflict Intelligence Team“ (CIT) teigė, kad „galima daryti prielaidą, jog[elektroninės kovos sistema] smūgio metu neveikė“.
Sistema „Pole-21“ – tai antenų ir galingų radijo signalų generatorių derinys, galintis trikdyti radijo ryšį tarp GPS palydovų ir bepiločių orlaivių, sparnuotųjų raketų ir tiksliai valdomų bombų, pavyzdžiui, amerikietiškos „Joint Direct Attack Munition“ (JDAM), kurių navigavimas priklauso nuo GPS. „Pole-21“ yra veiksminga maždaug 25 km atstumu.
JAV kariuomenė paaiškino, kad sistema „Pole-21“ yra „skirta strateginiam turtui ir infrastruktūrai apsaugoti“. Neaišku, kokius tiksliai objektus pietų Ukrainos Zaporožės srityje saugojo „Pole-21“, tačiau verta paminėti, kad Zaporožė yra Ukrainos kontrpuolimo židinys – todėl logiška, jog Kremlius galėtų sutelkti savo geriausias ryšio trikdžių sistemas būtent čia.
Rusijos karinės pajėgos jau seniai teikia pirmenybę elektroninei karybai, ypač radijo trikdžiams, kaip priemonei, kuria siekiama susilpninti NATO šalių pranašumą, susijusį su bepiločiais orlaiviais ir tiksliaisiais šaudmenimis.
„Maskva didina pastangas atnaujinti ir modernizuoti elektroninės karyvos inventorių“, – 2017 m. ataskaitoje skelbė Estijos gynybos ministerija.
Ukrainiečiams naudojant daugiau bepiločių orlaivių ir vakarietiškos amunicijos, rusai padvigubino savo elektroninės karybos infrastruktūrą okupuotoje Ukrainoje. Karo studijų institutas (ISW) Vašingtone pastebėjo, kad kai spalio 10 d. rusai pradėjo kontrataką Avdijivkos apylinkėse Rytų Ukrainoje, operacija prasidėjo nuo plataus masto radijo ryšio trikdymo.
Šis ir kiti prisitaikymai „rodo, kad Rusijos pajėgos taiko operacijų Pietų Ukrainoje metu įgytą patirtį kituose fronto sektoriuose“, pažymėjo ISW.
Kuo labiau ukrainiečiai pasikliauja GPS, tuo labiau rusai stengiasi trikdyti GPS signalus – ir tuo labiau ukrainiečiai taikosi į trikdžius sukelenčius įrenginius. Per 21 mėnesį nuo tada, kai Rusija išplėtė savo karą prieš Ukrainą, Kijevo pajėgos sunaikino mažiausiai keturias dešimtis rusiškų elektroninės kovos sistemų, kurių kiekviena galėjo kainuoti dešimtis milijonų dolerių.
Ukrainos operacija, kuria buvo siekiama sunaikinti „Pole-21“, matyt, prasidėjo Ukrainos žvalgybos dronų darbu. Dronais nustačius unikalų „Pole-21“ antenų išdėstymą, Ukrainos karinių oro pajėgų naikintuvas – „Su-27“ arba „MiG-29“ – paleido į sistemą JDAM.
Pažymėtina, kad abi smūgiuose dalyvavusios Ukrainos sistemos – ir dronas, ir bomba – naudoja GPS. Tai, kad pavyko sunaikinti „Pole-21“, reiškia, kad ji atakos metu neveikė.
Pagrindinė „Pole-21“ problema yra ta, kad jis trikdo visus signalus. Taigi, „Pole-21“ įgula turi būti apdairi, kada ji naudoja savo elektroninės kovos sistemą ir įjungti tik tada, kai netoliese nėra Rusijos pajėgų, kurioms reikia palydovinio orientavimo. „Rusijos elektroninės kovos sistemos dažnai slopina ne tik priešo, bet ir savo įrangą, todėl šios sistemos kartais būna išjungiamos“, – aiškino CIT.
Atrodo, kad ukrainiečiams arba pasisekė, arba jie savo ataką suplanavo taip, kad ji sutapo su laikotarpiu, kai „Pole-21“ buvo išjungta ir nesugebėjo apsiginti nuo tų pačių GPS valdomų šaudmenų, kuriuos ji skirta trikdyti, rašo „Forbes“.
