Lietuviai optimistiški dėl dirbtinio intelekto poveikio paslaugų kokybei, bet baiminasi dėl saviraiškos ir kūrybiškumo suvaržymų

Lietuvos gyventojai, palyginti su Latvijos ir Estijos, rečiau naudojasi dirbtinio intelekto (DI) technologijomis – „ChatGPT“, „Bard“, „Claude“ ar kitus sprendimus kasdienybėje pasitelkia maždaug kas penktas šalies gyventojas (19 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 27 proc.). Vis tik Lietuvoje vyrauja stipriausias įsitikinimas, kad DI technologijos ateityje pagerins gyvenimą. Didelė dalis gyventojų su spartesniu DI diegimu tikisi ryškesnio kokybinio proveržio transporto, pramonės, laisvalaikio, medicinos, finansų sektoriuose. Tiesa, yra ir tokių sričių, kurioms, visuomenės nuomone, technologiniai sprendimai gali turėti labiau neigiamą negu teigiamą efektą, pavyzdžiui, saviraiškos laisvei.

Lietuvoje vyrauja stipriausias įsitikinimas, kad DI technologijos ateityje pagerins gyvenimą.<br>123rf iliustr.
Lietuvoje vyrauja stipriausias įsitikinimas, kad DI technologijos ateityje pagerins gyvenimą.<br>123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 5, 2023, 11:08 AM, atnaujinta Dec 5, 2023, 11:09 AM

Tokius duomenis atskleidė profesinių paslaugų bendrovės „EY“ užsakymu šių metų spalį atliktas Baltijos šalių gyventojų nuomonės tyrimas.

Tikimasi kokybinio šuolio paslaugų sektoriuje

Pasak „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo Lino Dičpetrio, vertindami DI Lietuvos gyventojai yra labai praktiški – aiškiai mato moderniausių technologijų funkcinį potencialą, ypač darbo rinkoje ir tuose sektoriuose, kurių paslaugos yra jiems svarbios – sveikatos apsaugos, transporto, finansų.

Tyrimo duomenimis, bemaž kas antras šalies gyventojas sako, kad su spartesniu DI diegimu pagerės judumo ir transporto galimybės (54 proc.), išaugs pramogų ir laisvalaikio veiklų (48 proc.), sustiprės pramonės sektorius (46 proc.), tobulės medicinos ir sveikatos apsaugos paslaugos (43 proc.), gerės edukacijos, švietimo sritis (40 proc.). Kiek mažesnė, bet taip pat ženkli gyventojų dalis, mano, kad DI leis dar labiau pagerinti finansinių paslaugų (38 proc.) ir valstybės institucijų teikiamų paslaugų (36 proc.) kokybę.

„Technologijos ir spartesnė skaitmenizacija neatpažįstamai pakeitė jau nemažai sričių – pinigines turime savo telefonuose, siuntas gauname per parą, paslaugas ir prekes galime užsisakyti akimirksniu, o žinios ir naujų įgūdžių kursai pasiekiami bet kur ir bet kada. Vis tik gyventojai dar tikisi proveržio šiose gyvenimo aspektuose, laukia naujovių ir kitų patobulinimų. Tačiau svarbu, kad visuomenė nepamirštų, kad tam taip pat reikės jų pastangų – technologinio raštingumo ir įpročių keitimo“, – sako L. Dičpetris.

Su DI augs ir produktyvumas

Lietuvos gyventojai įsitikinę, kad DI technologijos turės teigiamos įtakos ir darbo rinkai bei jų pačių produktyvumui. Tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų sutinka, kad DI technologijos lems naujų profesinių įgūdžių poreikį. Kas trečias (32 proc.) taip pat mano, kad moderniausios technologijos teigiamai paveiks darbo rinką.

„Įvertinus tyrimo rezultatus galima daryti prielaidą, kad žmonės jau kur kas racionaliau vertina dirbtinio intelekto poveikį jų darbo vietai ar bendrai darbo rinkai. Be abejonės, automatizacija kai kurias profesijas keičia kardinaliai arba sumažina tam tikrų darbuotojų poreikį – bet tai pramonėje vyksta nuolatos. Vis tik tokios technologijos kaip dirbtinis intelektas pirmiausia yra įrankis tobulinti darbo aplinką, be to, jų diegimas kuria ir naujas profesijas, naujų specialistų poreikį“, – dėmesį atkreipia L. Dičpetris.

Įdomu tai, kad iš DI gyventojai tikisi ir asmeninės naudos – kas antras apklaustasis (51 proc.) sako, kad šios technologijos padės jiems būti produktyvesniais. Tiesa, žmonės dar nemato, kokią įtaką DI turės jų pačių finansinei gerovei – tik dešimtadalis Lietuvos gyventojų tikisi, kad tai atneš teigiamų pokyčių jų pajamoms, o dauguma – 62 proc. – mano, kad DI visiškai neturės tam įtakos.

Nerimauja dėl neigiamo DI poveikio saviraiškai

Tyrimas atskleidžia ir visuomenės nuogąstavimus, susijusius su spartesniu technologijų diegimu įvairiose gyvenimo srityse. Net 58 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad DI ateityje turės neigiamo poveikio žmonių kūrybiškumui ir tarpasmeninių ryšių puoselėjimui.

Pasak specialisto, matyti, kad žmonės akivaizdžiai baiminasi robotizacijos „kišimosi“ į jų emocinę, socialinę erdvę ir tas sritis, kurios glaudžiai susijusios su tiesioginiu, autentišku žmonių bendravimu. „Akivaizdu, kad privalome suteikti gyventojams daugiau žinių apie DI sprendimus ir galimybes, nes tinkamai naudojami jie gali sumažinti monotoniškų, pasikartojančių ir mažiau pridėtinės vertės kuriančių veiklų kiekį, kad galėtume skirti daugiau laiko kokybiškesniam tarpusavio bendravimui“, – sako L. Dičpetris.

Be to, pasak eksperto, beveik kas antras apklaustasis išsakė savo nuomonę, kad DI turės nepalankų poveikį saviraiškos laisvei. „Galbūt taip yra todėl, kad respondentai nerimauja dėl DI sprendimų platesnio panaudojimo socialinių tinklų įrašų kontrolei ar asmenų stebėsenai. Toks piliečių nerimas yra svarbus signalas valstybės institucijoms užtikrinti tinkamą DI reguliavimą, etiką ir skaidrumą“, – apibendrina L. Dičpetris.

Peprezentatyvų nuomonės tyrimą apie dirbtinį intelektą ir visuomenės požiūrį į šias technologijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta po mažiausiai 1 tūkst. respondentų. Tyrimas buvo atliktas 2023 m. spalio mėnesį.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.