Daugelio šalių antžeminėms pajėgoms vis dažniau tenka vykdyti užduotis, kurioms reikia didesnio nuotolio, lankstumo ir mobilumo. Bendrovių „Saab“ ir „Boeing“ investicijos į šios problemos sprendimų kūrimą leido rasti naują, veiksmingą atsakymą.
GLSDB naudoja dvi mūšyje pasiteisinusias sistemas, kurios leidžia operatoriams greitai pataikyti į įvairius taikinius bet kokiu kampu dideliu atstumu. Bombos GLSDB istorija prasideda nuo „Boeing“ tiksliai valdomos skraidančios bombos „GBU-39“ – pirmosios iš mažo skersmens bombų (SDB) šeimos.
Nuo masinės gamybos pradžios 2006 m. užsakovams visame pasaulyje išsiųsta dešimtys tūkstančių „GBU-39“. Kovinė bombos galvutė sveria 93 kilogramus, joje yra 16 kilogramų sprogstamosios medžiagos.
Nusitaikiusi į taikinį iš didelio aukščio, dėl volframo antgalio ji gali pramušti betonines slėptuves. Sprogdiklio sistema taip pat leidžia jai parinkti sprogimą ore arba reguliuojamą uždelstą sprogimą po pataikymo.
Be tikslumo, pagrindinis „GBU-39“ pranašumas yra slaptumas, dėl kurio sunku atremti masinį smūgį tokiu ginklu naudojant priešlėktuvines raketas.
Bomba turi skrydžio metu sulankstomus sparnus, kurie gerokai padidina smūgio nuotolį. Jos svoris gana mažas: tik 130 kg, skersmuo – apie 190 mm, ilgis – apie 1,8 m.
Pirminių bombų versijų pataikymo paklaidos tikimybė buvo 5–8 m. Toks tikslumas pasiektas pasitelkus borto valdymo sistemą su inercinės navigacijos kanalais ir GPS. Inerciniai kanalai gali užtikrinti veikimą priešo intensyvaus elektroninio trukdymo sąlygomis.
Paleista pakankamame aukštyje, SDB gali savarankiškai nuskrieti iki 110 km atstumą.
GLSDB konstrukcija
2011 m. „Boeing“ ėmėsi naujo SDB projekto, pavadinto antžemine mažo skersmens bomba (angl. Ground-Launched Small Diameter Bomb, GLSDB). Įgyvendindami „GBU-39“ projekto koncepciją, kūrėjai norėjo suteikti galimybę paleisti bombas iš antžeminių paleidimo įrenginių.
Bombai buvo pasirinktas raketos „М26“ variklis – raketos, kuri leidžiama iš „М142 HIMARS“ ir „М270“ raketinės artilerijos sistemų.
Didžiausias GLSDB paleidimo atstumas gali siekti 150 kilometrų.
GLSDB yra sklandanti bomba, sujungta su kietojo kuro raketiniu varikliu. Dėl raketinio variklio bomba pagreitėja iki 900–1200 m/s greičio, po to, pasiekusi maždaug 15–25 tūkst. metrų aukštį, ji atjungiama nuo greitintuvo ir pradeda kontroliuojamai sklęsti į taikinį.
GLSDB unikalumas yra tas, kad jis gali pasiekti 360 laipsnių šūvio aprėptį dideliu ir mažu atakos kampu, apskristi vietovės nelygumus ir smogti į kalnuose esančius taikinius, taip pat grįžti į taikinį, kuris yra už pradinio skrydžio kurso.
Kūrėjai pasirinko variklį iš raketos „М26“, nes daugelis „М270 MLRS“ operatorių prisijungė prie 2008 m. pasirašytos tarptautinės Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, kuria uždrausta laikyti, naudoti ir pardavinėti šios klasės šaudmenis – o pasirašiusios šalys įpareigotos sunaikinti jų atsargas. „Boeing“ suprato, kad kasetinių raketų „М26“ korpusus ir raketų variklius galima pernaudoti – ir pasiūlė juos perdaryti, kad būtų galima naudoti „GBU-39“.
Tačiau JAV gynybos departamentas tuomet šia iniciatyva nesusidomėjo ir palaikė „Lockheed Martin“ tolimojo nuotolio projektą ER-GMLRS, kuris tebėra bandomas iki šiol.
„Saab“ parama
2014 m. prie projekto prisijungė Švedijos bendrovė „Saab“ – ir lygiomis sąlygomis kartu su „Boeing“ pradėjo kurti GLSDB.
„Saab“ ir „Boeing“ turi sėkmingo bendradarbiavimo istoriją, kuri dabar išsiplėtė į kitą technologijų šaką – tiksliųjų ginklų sistemas“, – teigia abi kompanijos. Jau 2015 m. poligone Švedijoje partneriai atliko tris sėkmingus bandomuosius naujosios raketos prototipų paleidimus, kurie patvirtino visų konstrukcinių elementų tinkamumą naudoti. Kita bandymų serija buvo atlikta 2017 m. Jungtinėse Valstijose esančioje bandymų aikštelėje.
Kartu sėkmingai pademonstruota galimybė manevruoti bombą sudėtinga trajektorija, kad ji galėtų pasitraukti į tam tikrą teritoriją – ir lazerinis pusiau aktyvus nukreipimas į mobilų jūrinį taikinį maždaug 100 km atstumu. „Dabar GLSDB tikslumas toks didelis, kad jis gali pataikyti į automobilio padangos spindulį“, – teigia „Saab“.
Norvegiškas variklis ir paleidimo įrenginys
2019 m. Norvegijos „Saab“ ir „Boeing“ išbandė GLSDB dar didesniu nuotoliu. Bandymo tikslas buvo pataikyti į tam tikrą taikinį jūroje 130 km atstumu, paleidus bombą iš specialiai sukurtos konteinerinės paleidimo sistemos.
SDB bombos pataikymo taško jūroje nuokrypis buvo apie vieną metrą.
Bandomojo šaudymo metu buvo sumontuotas naujas Norvegijos bendrovės „Nammo“ kietasis raketinis variklis. Tai atvėrė kelią Norvegijos gynybos pramonei prisijungti prie programos, kuri pasiūlė sukurti naują galingą variklį GLSDB.
2021 m. lapkritį „Saab“ pasirašė memorandumą su dviem didelėmis Norvegijos bendrovėmis dėl GLSDB programos. Pirmoji iš šių įmonių buvo „Nordic Shelter“, sukūrusi daug konteinerių mobiliosioms platformoms, elektronikai ir kitkam. Pagal GLSDB programą „Nordic Shelter“ gavo finansinę paramą iš vyriausybės – kad sukurtų autonominį paleidimo įrenginį, montuojamą standartiniame 20 pėdų jūriniame konteineryje.
Naujasis paleidimo konteineris taip pat gali atverti kelią į laivines GLSDB. Jį galima sumontuoti ant bet kurios tokiam gabenimui pritaikytos antžeminių kelių, geležinkelių ar jūrinės platformos – arba naudoti fiksuotoje padėtyje, naudojant nuotolinio valdymo pultą.
Savo ruožtu „Nammo“ specialistai valdomąją raketą aprūpins nauju varikliu.
Vienas iš pagrindinių GLSDB programos vystymo tikslų – padidinti raketos veikimo nuotolį iki 200 kilometrų – o vėliau ir gerokai toliau.
Ukrainos realijos
Didžiausias naujosios amunicijos privalumas – paprastas jos naudojimas rengiantis šaudyti. GLSDB gali būti sumontuota šešiuose paleidimo konteineriuose ir pakraunama į „HIMARS“/“M270“, kuriais jau apginkluota Ukraina. Tai yra 12 raketų vikšrinėje „M270“ versijoje ir 6 raketos lengvojoje HIMARS versijoje.
Ateityje Ukraina taip pat gali gauti Norvegijos sprendimą dėl konteinerinių paleidimo įrenginių.
GLSDB yra gana mobilios ir turi specialius įtaisus, dėl kurių jas perimti naudojant Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas būtų labai sunku. Tiesa pasak Rusijos karinės vadovybės pranešimų, rusai jau reguliariai numušinėja GLSDB virš Ukrainos, nuo 2023 m. kovo – nors kaip minėta, realybėje iki šiol jos dar net nebuvo perduotus Ukrainai.
Gintis nuo GLSDB rusams gali padėti trumpojo nuotolio priešlėktuvinių raketų sistema „Tor“ ir priešlėktuvinių raketų sistema „Pancir-S1“. Bet jei Ukrainai bus nuolat tiekiamos GLSDB, Rusijos vadovybė turės perkelti beveik visus sandėlius giliau į užnugarį. Diametrinė bomba gali pasiekti šiaurinius Krymo regionus, įskaitant Armianską ir toliau.
Rusų karyba ir techninės paramos priemonės gali labai pasikeisti. Gali tekti perskirstyti techninės priežiūros padalinius ir atitinkamus sandėlius – artilerijos ginklų, šarvuočių, automobilių ir kt. Vadavietes, užnugario ir pagalbinius valdymo postus gali tekti arba perkelti toliau nuo mūšio sąlyčio linijos, arba kruopščiau užmaskuoti.
Parengta pagal „Militarnyj“.
