Iš baubo – į mokytojus: ko vaikus gali išmokyti šiuolaikiniai vaizdo žaidimai?

Jei manote, kad tėvų kova su vaikų ekranais ir prie jų praleidžiamu laiku jau pralaimėta, gal vertėtų pagalvoti ir apie „ėjimą arkliu“? Pasiūlykite vaikams tokio turinio, kad prie konsolių ir kompiuterių jie sėkmingai galėtų mokytis fizikos, problemų sprendimų ir net socialinių įgūdžių. „Telia“ specialistai pateikia edukacijai skirtų žaidimų ir patarimų, kaip papildyti šią jaunimo laisvalaikio pramogą, kad ji nebūtų vien tik prastesnių mokymosi rezultatų, nesivystančio emocinis intelekto ir daugybės kitų baimių šaltinis.

 Pasiūlykite vaikams tokio turinio, kad prie konsolių ir kompiuterių jie sėkmingai galėtų mokytis fizikos, problemų sprendimų ir net socialinių įgūdžių.<br> 123rf nuotr.
 Pasiūlykite vaikams tokio turinio, kad prie konsolių ir kompiuterių jie sėkmingai galėtų mokytis fizikos, problemų sprendimų ir net socialinių įgūdžių.<br> 123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2024-01-18 08:00, atnaujinta 2024-01-21 18:03

„Vaizdo žaidimai nuo savo ankstyvųjų dienų nuėjo ilgą kelią ir seniai nebėra tik bukas mygtukų spaudymas. Lara Kroft iš „Tomb Raider“ archeologija sudomino daugiau jaunų protų, nei bet koks vadovėlis, „The Sims“ jau ne vieną dešimtmetį jaunuolius moko suaugusiųjų atsakomybių, o „Civilization IV“ gali atstoti ne vieną ekonomikos ir istorijos pamoką. Kitaip tariant, dažnai žaidimai vaikams gali būti net labai naudingi, tik reikia juos teisingai parinkti ir įjungti „saugiklius“ nesaikingam naudojimui“, – mano „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Nauja mokymosi terpė

Pasak I. Bimbirytės-Yun, ignoruoti žaidimų industrijos šiais laikais negalima vien dėl technologinių „raumenų“. Jos pajamos kitąmet turėtų peržengti 180 milijardų eurų, o vaikams žaidimų pramonė savo kultūrine įtaka šiandien prilygsta tam, kas daugeliui vyresniosios kartos atstovų buvo Holivudas. Pastarojo populiarumas, beje, jau seniai nebegali lygintis su 3,2 milijardo siekiančių žaidimų entuziastų skaičiumi visame pasaulyje. Nenuostabu, kad tokios apimtys į žaidimų pusę dairytis privertė jau net ir tokius vaizdo turinio gigantus, kaip „Netflix“ ir „HBO“.

Pagrindinis vaizdo žaidimų pranašumas prieš tradicinius mokymo metodus yra jų patrauklumas. Vaikams tai yra džiuginanti terpė, kurioje jie nejaučia spaudimo mokytis, todėl informacija ir įvairūs įgūdžiai įsisavinami beveik be pastangų. Jaunuoliams taip pat daug reiškia žaidimuose įdiegta apdovanojimų sistema, kuri už gerus pasiekimus žaidėjus motyvuoja medaliais, papildomomis gyvybėmis ar išskirtiniais trofėjais.

„Galų gale, kitaip nei klasėje, žaidėjai turi neribotas galimybes praktikuotis prieš įvairius išbandymus, todėl progresas gali vykti individualiu tempu, be jokio streso ir su tuo susijusių neigiamų emocijų“, – privalumus vardina specialistė.

Edukacijai yra specialiai skirtų žaidimų

Kalbėdamas apie žaidimų edukacinę naudą, telekomunikacijų kompanijos atstovė nelinkusi išskirti kurios nors vienos žaidimų grupės. Jos manymu, naudingų įgūdžių įgyti gali padėti tiek specialiai šiam tikslui skirti kūriniai, tiek populiarūs industrijos hitai, kuriuos jaunuoliai linkę žaisti savo malonumui. Vis dėlto edukacinių žaidimų rinka, remiantis „Statista“ portalo duomenimis, per pastaruosius trejus metus paaugo beveik septynis kartus ir tą iliustruoja išaugęs jai priskiriamų kūrinių skaičius.

Vienas šios kategorijos atstovų „DragonBox Elements“, prieinamas „iPhone“ ir „Android“ išmaniųjų savininkams, tinka net ir patiems mažiausiems žaidėjams. Kovoje su bloguoju drakonu žaidimas supažindina vaikus su geometrinėmis figūromis bei pagrindiniais geometrijos dėsniais, kurių išmanymas tiesiogiai susijęs su sėkme žaidime. Tuo metu vyresnėliai įvertins „neskausmingai“ užsienio kalbų mokantį garsųjį „Duolingo“, kuris sudėtingų žodžių ir gramatinių struktūrų įsiminimą paverčia savotiška arkada.

Prie jaunuolių tobulėjimo tiksliųjų mokslų srityje gali prisidėti ir asmeniniams kompiuteriams bei konsolėms skirtas „Kerbal Space Program“, kuris įtraukia į realistišką kosmoso programą ir skatina mokytis fizikos, mechanikos ir aerodinamikos patraukliame skraidymo simuliatoriuje. Logikos lavinimui tinka taip pat daugelyje platformų prieinamas „Zoobinis“, kuris moko analizuoti duomenis, dedukcijos bei spręsti galvosūkius bandymų ir klaidų būdu.

Edukacija vyksta ir įprastuose žaidimuose

Nors daugeliui tėvų edukaciniai žaidimai gali skambėti kaip patrauklesnė alternatyva, prie mažųjų tobulėjimo prisideda ir didelė dalis jų mėgstamų populiariųjų kūrinių. Pavyzdžiui, virtualių suaugusiųjų gyvenimą simuliuojantis „The Sims 4“ vaikus moko apie pagrindinius žmonių poreikius, nuo pat mažumės diegia apie būtinybę dirbti, kad juos patenkintum, bei leidžia vaizdžiai pajusti įgūdžių lavinimo ir asmeninio tobulėjimo naudą.

Europos žaidimų kūrėjams atstovaujanti „Video Games Europe“ organizacija taip pat išskiria „Civilzation IV“, pasakojantį apie skirtingą civilizacijų vystymąsi, jam reikšmę turinčius veiksnius ir teisingo resursų valdymo svarbą. Istorijos tyrinėjimo temą gali pratęsti ir „Assassin’s Creed: Discovery Tour“, žaidėjams patrauklioje aplinkoje pristatantis senovės Romos, Egipto ir Vikingų laikus.

Ne ką mažiau jaunieji žaidėjai išmoks ir pasinėrę į populiarųjį „Minecraft“ pasaulį, kuriame teks ugdyti erdvinį mąstymą, skaičiuoti inventoriaus kiekį ir ieškoti, kaip kūrybingai išspręsti vieną ar kitą problemą. Prie paslapčia mokančių žaidimų ekspertai priskiria ir garsiąją „Portal“ seriją, kviečiančią dėlioti galvą pasukti verčiančias dėliones, kartu ieškant būdų įveikti fizikos ir erdvinius ribojimus.

„Net jei tai tėra tokia azartiška šaudyklė, kaip „Fortnite“, vaikai sėkmingai gali tobulinti darbo komandoje gebėjimus, išmokti garbingai pralaimėti ir vėl bandyti iš naujo, ar tiesiog lavinti savo reakcijos greitį. Kitaip tariant, jei žaidimo žymėjimas atitinka jaunuolio amžių, didelė tikimybė, kad jis vienu ar kitu atžvilgiu bus naudingas. Svarbiausia, kad tai būtų daroma saikingai. Prieš porą metų Oksfordo universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, didžiausia žaidimų nauda pasireiškia, jei mokymosi dienomis žaidžiama iki 1 valandos, turint galimybę šį limitą kiek viršyti savaitgaliais ir per atostogas“, – pabrėžia bendrovės Skaitmeninės pažangos centro ekspertė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.