Tirpstantis Arkties ledas perbraižys interneto kabelių žemėlapį

Tirpstantis Arkties ledas gali atverti naujus kelius interneto kabeliams, kurie yra vandenyno dugne ir kuriais perduodama didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto. Daugiau maršrutų yra svarbu, kai povandeninei infrastruktūrai gresia išpuoliai.

 Tirpstantis Arkties ledas gali atverti naujus kelius interneto kabeliams, kurie yra vandenyno dugne ir kuriais perduodama didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto.<br> 123rf iliustr.
 Tirpstantis Arkties ledas gali atverti naujus kelius interneto kabeliams, kurie yra vandenyno dugne ir kuriais perduodama didžioji dalis tarptautinio duomenų srauto.<br> 123rf iliustr.
 Tolimosios šiaurės šviesolaidžio projekto tikslas – pasiūlyti saugesnį maršrutą, aplenkiant tokius svarbius užkardos taškus kaip Raudonoji jūra.<br> submarinecablemap.com iliustr.
 Tolimosios šiaurės šviesolaidžio projekto tikslas – pasiūlyti saugesnį maršrutą, aplenkiant tokius svarbius užkardos taškus kaip Raudonoji jūra.<br> submarinecablemap.com iliustr.
 Tolimosios šiaurės šviesolaidžio kabelis sujungs Europą su Japonija per Šiaurės vakarų sąsiaurį Arktyje.<br> submarinecablemap.com iliustr.
 Tolimosios šiaurės šviesolaidžio kabelis sujungs Europą su Japonija per Šiaurės vakarų sąsiaurį Arktyje.<br> submarinecablemap.com iliustr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Apr 6, 2024, 9:47 AM

Praėjusiais metais buvo pažeisti Baltijos jūros dujų ir telekomunikacijų kabeliai, o galimas įtariamasis – Kinijos laivas.

Praėjusį mėnesį Jemeno vyriausybei įspėjus apie Irano remiamų husių sukilėlių išpuolius, buvo nutraukti Raudonosios jūros duomenų perdavimo kabeliai. Daugiau kaip 90 proc. viso Europos ir Azijos duomenų srauto sruvena Raudonosios jūros maršrutu.

Tolimosios šiaurės šviesolaidžio (angl. Far North Fiber) projekto tikslas – pasiūlyti saugesnį maršrutą, aplenkiant tokius rizikingus taškus kaip Raudonoji jūra.

Daugiau kaip 90 proc. viso Europos ir Azijos transporto srauto teka kabeliais, nutiestais per šį prekybos koridorių, kuriame nuo spalio suaktyvėjo smurtas. Problema, kai svarbūs duomenys priklauso tik nuo vieno kelio, yra akivaizdi.

„Akivaizdu, kad tai tam tikra kelių kabelių koncentracija – o tai reiškia, kad yra rizika, jog tam tikrose vietose gali atsirasti kliūčių“, – sako Suomijoje įsikūrusios bendrovės „Cinia“, kuriančios naujovišką panarktinį kabelį, vykdantysis viceprezidentas Tanelis Vuorinenas.

Pasak jo, „siekiant patenkinti didėjančią paklausą, didėja spaudimas ieškoti maršrutų įvairovės“.

Tolimosios šiaurės šviesolaidžio projektas siekia būtent tai ir pasiūlyti. 14 500 km ilgio kabelis tiesiogiai sujungs Europą su Japonija per Šiaurės vakarų perėją Arktyje, o jo galai bus Japonijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Aliaskoje), Kanadoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Airijoje.

Dar prieš kelerius metus tai būtų buvę neįsivaizduojama – dėl storo daugiametės ledo dangos sluoksnio navigacija buvo neįmanoma. Tačiau dėl klimato kaitos Arktis šyla nerimą keliančiu greičiu – beveik keturis kartus greičiau nei likusi pasaulio dalis. Jūros ledas kas dešimtmetį mažėja beveik 13 proc.

Kitos projekte dirbančios bendrovės „Far North Digital“ vyriausiasis strategijos pareigūnas Ikas Icardas sako, kad vasariniai atšilimai dabar leidžia laivams nutiesti kabelį, o žieminiai įšalai apriboja trikdžius.

„Esame pasiekę tokį gerą tašką, kai jis dabar yra prieinamas ir leidžia mums saugiai nutiesti kabelį“, – teigia specialistas. Tuo pat metu didžiąją metų dalį ledo danga saugos kabelį nuo žmonių kylančių grėsmių, pradedant laivų inkarais ir baigiant sabotažo bandymais.

Baigus jūros tyrimus, „Nokia“ patronuojančioji įmonė „Alcatel Submarine Networks“ pradės gaminti detales ir iki 2027 m., kai jau planuojama pradėti eksploatuoti šį kabelį, pradės jį diegti.

Europos Sąjunga yra šio projekto rėmėja, skyrusi apie 23 mln. eurų pagal „CEF Digital“ – pagrindinę finansinę priemonę, kuria remiamas ryšys visame bloke. Europos Komisija neseniai paragino ES vyriausybes geriau apsaugoti savo povandeninius tinklus ir nori, kad naujais kabelių projektais būtų užpildytos strateginės spragos.

Vienas iš „Far North Digital“ įkūrėjų Ethanas Berkowitzas nori, kad prie šio projekto prisijungtų daugiau vyriausybių. „Tikimės aktyvesnės JAV ir Kanados paramos“, – sako jis, nurodydamas geopolitinę padėtį pasaulyje kaip įtikinamą priežastį joms veikti.

„Niekas nenorėtų pjauti kabelio po ledu, tai tikrai sunku padaryti“, – sako jis.

Palaiminimas ir prakeiksmas

Nors dėl trumpesnio maršruto, kuriuo eina kabelis, sumažės signalo vėlavimas – o tai reiškia, kad duomenys bus perduodami greičiau – darbas Arktyje gali būti sudėtingesnis ir brangesnis.

„Dėl ledo, kuris padeda apsaugoti kabelį, mažai tikėtinu atveju jį sugadinus, sunkiau jį ir sutvarkyti“, – aiškina I. Icardas. Tai reiškia, kad, priklausomai nuo metų laiko, remontas gali užtrukti savaites ar net mėnesius.

Grėsmę taip pat gali kelti procesas, kai plūduriuojantis ledas slenka į seklesnes vietas ir braukia jūros dugną. Praėjusią vasarą Aliaskoje taip nutrūko plačiajuostis ryšys – kai Arkties ledo gabalai nutraukė povandeninę šviesolaidinę liniją.

„Mūsų sistema sukurta taip, kad, įvykus gedimui, mes galėtume nukreipti srautą“, – sako E. Berkowitzas.

1 mlrd. eurų kainuosiančio projekto užbaigimas gerokai viršija kitų šviesolaidžio maršrutų kainą.

Kabelis per Atlanto vandenyną kainuoja apie 250 mln. eurų, teigia Vašingtone įsikūrusios konsultacinės bendrovės „TeleGeography“ tyrimų direktorius Alanas Mauldinas. Nutiesti kabelį Ramiajame vandenyne kainuoja apie 320 mln. eurų.

„Techniškai tai įmanoma padaryti, tačiau klausimas yra komercinis. Vien dėl to, kad kabelis turi unikalią trasą, palyginti su kitomis sistemomis, negalima už tai imti didesnio mokesčio“, – pastebi A. Mauldinas.

T. Vuorinenas sako, kad potencialūs klientai – pavyzdžiui, „Big Tech“, norintys įvairinti tarpžemyninius ryšius su gynybos ir saugumo bendruomene, kuri galėtų naudotis saugesniu maršrutu – jau dabar rodo „didelį susidomėjimą“. „Tikslas – turėti komerciškai gyvybingą projektą“, – teigia „Cinia“ atstovas.

Jei projektas bus sklandus, jis gali tapti pavyzdžiu kitiems, kurie norės pasinaudoti vis atviresnių Arkties vandenų teikiamomis galimybėmis. Neseniai mokslininkai įspėjo, kad Arkties vandenynas netrukus gali sulaukti pirmųjų dienų be ledo.

Parengta pagal „Politico“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.