Senoviniame kape – kartu su žmogumi palaidota lapė

Naujame tyrime teigiama, kad medžiotojai-rinkėjai dabartinėje Patagonijoje (Argentina) kaip naminius gyvūnus laikė lapes – maždaug prieš 500 metų iki atkeliaujant Europos šunims. Ir kai kuriais atvejais senovės žmonės buvo taip glaudžiai susiję su savo augintinėmis, kad net buvo laidojami kartu su jomis.

 Viename kape taip pat rastas dalinis lapės skeletas, kuris tyrime pirmą kartą identifikuotas kaip Dusicyon avus – išnykusi rūšis, glaudžiai susijusi su Folklando salų lapėmis.<br> Wikimedia commons
 Viename kape taip pat rastas dalinis lapės skeletas, kuris tyrime pirmą kartą identifikuotas kaip Dusicyon avus – išnykusi rūšis, glaudžiai susijusi su Folklando salų lapėmis.<br> Wikimedia commons
 Remdamiesi tiksliais išlikusių kaulų išmatavimais ir senovės DNR analize, tyrėjai nustatė, kad jie priklauso lapių rūšies Dusicyon avus individui.<br> F. Prevosti nuotr.
 Remdamiesi tiksliais išlikusių kaulų išmatavimais ir senovės DNR analize, tyrėjai nustatė, kad jie priklauso lapių rūšies Dusicyon avus individui.<br> F. Prevosti nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 12, 2024, 12:32 PM

Ir nors anksčiau manyta, kad šiuolaikiniai regiono šunys yra lapių ir šunų mišinys, greičiausiai taip nėra – panašu, kad lapės visiškai išnyko.

Naujajame tyrime, paskelbtame žurnale „Royal Society Open Science“, aprašomas kapo, esančio Cañada Seca vietovėje, apie 210 km į pietus nuo vakarinio Mendozos miesto, tyrimas.

1991 m. aptiktoje radimvietėje rasti mažiausiai 24 žmonių (įskaitant vaikus) kaulai ir jų asmeniniai daiktai – pavyzdžiui, karoliai, akmeniniai įrankiai, tembetos (masyvūs metaliniai ar akmeniniai papuošalai, veriami į lūpas) ir kiti lūpų papuošalai. Ankstesnis datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad žmonės čia gyveno maždaug prieš 1500 metų.

Viename kape taip pat rastas dalinis lapės skeletas, kuris tyrime pirmą kartą identifikuotas kaip Dusicyon avus – išnykusi rūšis, glaudžiai susijusi su Folklando salų lapėmis arba vilkais (Dusicyon australis), išnykusiais XIX a.

Atrodo, kad lapė buvo sąmoningai palaidota kartu su žmogumi – ir tai tik antras toks radinys Pietų Amerikoje, sako Oksfordo universiteto zooarcheologė Ophélie Lebrasseur.

„Tikriausiai ji buvo susijusi su medžiotojų-rinkėjų visuomene ir konkrečiu žmogumi“, – teigia mokslininkė. O. Lebrasseur yra naujojo tyrimo, kuriam vadovavo molekulinė biologė Cinthia Abbona iš Argentinos evoliucijos, istorinės ekologijos ir aplinkos instituto Mendozoje, bendraautorė.

Lapės kaip naminiai gyvūnai

Iš pradžių mokslininkai manė, kad Cañada Seca vietovėje rasti lapės kaulai yra iš Pietų Amerikos lapių genties Lycalopex egzemplioriaus. Tačiau naujausiame tyrime komanda atliko tikslius jo matmenų matavimus ir senovinės DNR analizę, kuri parodė, kad tai buvo Dusicyon avus.

Anglies ir azoto izotopų analizė lapės kauluose parodė, kad gyvūnas maitinosi augaliniu maistu, panašiu į kape palaidoto žmogaus kape mitybą, sako O. Lebrasseur. Laukinės lapės paprastai ėsdavo daug daugiau mėsos. Tai leidžia manyti, kad kape rasta lapė ėdė viską, ką valgė ir žmogus.

„Labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad ši lapė buvo vertinga medžiotojų-rinkėjų grupės palydovė, – rašo tyrimo autoriai. – Jos stiprus ryšys su žmogiškaisiais individais jos gyvenimo metu turėjo būti pagrindinis veiksnys, lėmęs jos kaip įkapės statusą po jos šeimininkų ar žmonių, su kuriais ji bendravo, mirties“, – rašė jie.

Išnykusios rūšys

Šunys (Canis familiaris) į Pietų Amerikos žemyną kartu su žmonėmis pradėjo keliauti maždaug prieš 4000 metų, pasakoja O. Lebrasseur – tačiau prieš 3000 metų jų plitimas, atrodo, į šiaurę nuo Patagonijos sustojo. Todėl pirmieji įrodymai apie šunis šiame regione yra iš XVI a., kai kai kurios čiabuvių visuomenės pradėjo veisti europietiškos kilmės šunis.

Tačiau dabar atrodo mažai tikėtina, kad šiuolaikiniai regiono šunys galėjo kilti iš šunų ir lapių mišinio, kaip manyta anksčiau, sako mokslininkė. Cañada Seca lapės DNR analizė parodė, kad dauguma jos palikuonių su šunimis būtų buvę nevaisingi.

Atrodo, kad Dusicyon avus ne įsiliejo į šunų populiaciją, o išnyko dėl klimato pokyčių, kai jos buveines užėmė žmonės – o tai atsitiko maždaug tuo metu, kai į regioną atvyko ir Europos šunys, teigia Lebrasseur.

Parengta pagal „Live Science“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar rinkimų rezultatai yra valdančiųjų fiasko?