5G, gyventojų sekimas ir telefonai „šnipai“: kodėl skaitmenizacija apipinta melagienomis?

Vis daugiau įvairių paslaugų perkeliama į skaitmeninę erdvę, kurioje daugelis procesų vyksta kur kas greičiau ir paprasčiau. Deja, visuomenėje skaitmenizacija kelia prieštaringas nuotaikas, o tai kuria terpę sklisti neteisingai informacijai.

Ekspertai aiškina, kad skaitmenizacija – tai įvairių procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, kurioje tuos procesus ar duomenis lengviau tvarkyti, panaudoti ir automatizuoti, taip siekiant efektyvumo, produktyvumo bei patogumo.<br>„iStock“ nuotr.
Ekspertai aiškina, kad skaitmenizacija – tai įvairių procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, kurioje tuos procesus ar duomenis lengviau tvarkyti, panaudoti ir automatizuoti, taip siekiant efektyvumo, produktyvumo bei patogumo.<br>„iStock“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 19, 2024, 10:34 AM

Ekspertai aiškina, kad skaitmenizacija – tai įvairių procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, kurioje tuos procesus ar duomenis lengviau tvarkyti, panaudoti ir automatizuoti, taip siekiant efektyvumo, produktyvumo bei patogumo. Skaitmenizacija leidžia daugeliu paslaugų naudotis visą parą, o nebe tik įstaigų darbo metu, užsisakyti prekes neišeinant iš namų ar bendrauti vaizdo skambučiu nepaisant atstumo. Tačiau natūralu, kad srityse, kuriose žinių visuomenė turi mažiau, melagienos ir dezinformacija sklinda greičiau ir lengviau.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad nors skaitmenizacijos temos nemažos dalies lietuvių yra dažnai aptarinėjamos, jos kelia ir daug klausimų.

25 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų atsakė skaitmenizacijos temoje besijaučiantys mažiausiai užtikrinti arba turintys mažiausiai žinių. Daugiau abejonių lietuviams kelia tik informacija apie karą, politiką ir finansus. Įdomu tai, kad dažniausiai abejonių skaitmenizacijos temos kelia aukščiausio išsimokslinimo atstovams.

Beveik pusė apklaustųjų yra girdėję tokius klaidinančius teiginius kaip kad dėl 5G ryšio diegimo žmonės patiria tankesnį ir stipresnį spinduliuotės poveikį. 40 proc. apklaustųjų teigia girdėję apie „šnipus“ namuose, esą išmanieji įrenginiai aktyviai renka naudotojų duomenis.

„Dezinformacija yra žalinga inovacijoms. Žmonės iš esmės nemėgsta pokyčių, naujų dalykų, todėl dažniausiai į viską, kas nauja, reaguoja kritiškai tol, kol patys nepabando. Šiuo atveju viešoji erdvė nepadeda, nes ji gali sudaryti bendrą neteisingą nuomonę apie tam tikrus dalykus ir dėl to pasipriešinimas išbandyti vienas ar kitas technologijas tik auga“, – sako lektorius, skaitmenizacijos ir dizaino mąstysenos praktikas, ISM Executive school skaitmeninės transformacijos ir verslo modulio vadovas Gediminas Buivydas.

Abejones sumažintų sklandesnis paslaugų teikimas

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl skaitmenizacijos tema vis dar yra palanki dezinformacijai sklisti, yra netinkamas skaitmeninių paslaugų veikimo užtikrinimas.

„Viena priežasčių – negalime užtikrinti skaitmeninių paslaugų veiklos tęstinumo. Tiek stabilaus interneto, tiek paslaugų veikimo serveriuose, tiek autorizacijos veikimo. Jei bent vienas iš komponentų neveikia, vartotojai patiria nepatogumus. Pavyzdžiui, neveikianti elektroninė bankininkystė turinčiam vieną sąskaitą viename banke, kai bankas dėl numatytų ar nenumatytų priežasčių vienai, antrai, trečiai parai išjungia paslaugų veikimą, sutrikdo paslaugos naudotojui galimybes pasinaudoti ta paslauga ir taip prisideda prie pasipriešinimo“, – aiškina Marius Pareščius, kibernetinio saugumo ekspertas, informacinių technologijų specialistas.

Kita priežastis – žmonių baimė dėl kibernetinio saugumo. Vis dar pasitaiko atvejų, kai jautrius duomenis kaupiančios įstaigos juos praranda, būna apvagiamos.

„Esame matę ne vieną situaciją, kai paslaugos gavėjas arba paslaugos tiekėjo samdyta organizacija, subrangovas, praranda vartotojų duomenis. Žinoma, egzistuoja duomenų vagysčių rizika, bet rizika yra ir būti apvogtam gyvai, realiame pasaulyje. O skaitmeninės technologijos taip pat gali padėti nuo vagysčių apsisaugoti, pavyzdžiui, mažas lipdukas ant dviračio ar vaiko kuprinės leis daiktus susekti ir atgauti“, – kalba ekspertas.

Prigijusius mitus keičia nauji

Anot G.Buivydo, dažniausiai įvairių mitų atsiranda tomis temomis, kurioms žmonėms yra jautrūs asmeniškai, pavyzdžiui, jos kaip nors susijusios su jų privatumu, pinigais. Dėl to visuomenė dažnai baiminasi dėl asmens duomenų saugumo, pinigų saugumo bankuose, technologijų poveikio sveikatai ir pan. Viena tokių jautrių temų – saugumas dėl turimos darbo vietos.

„Paskutiniu metu suaktyvėjo informacijos dėl dirbtinio intelekto grėsmių. Laiko klausimas, kada išsikeros naratyvai ir visuotinė baimė viešojoje erdvėje, kad dirbtinis intelektas atims darbo vietas iš žmonių. Dažniausiai šios sąmokslo teorijos kyla iš nežinojimo, kas yra dirbtinis intelektas, kaip jis veikia ir ką jis realiai gali ar negali“, – sako ekspertas.

Siekiant išvengti klaidingos informacijos sukeltų pasekmių, G.Buivydas pataria tikrinti informaciją bent trijuose šaltiniuose, kuriais pasitikima.

„Jei randi tam tikras intriguojančias naujienas ar informaciją, tačiau ji pateikta tik viename portale, labai tikėtina, kad tai daugiau melas, nei tiesa. Nerekomenduoju naudotis tik pagrindiniais portalais, nes ir čia rizika gali kilti. Galėčiau rekomenduoti taisyklę, kuria patariame remtis investavime – diversifikuoti savo portfelį. Šiuo atveju diversifikuoti informacijos šaltinius, norint turėti aiškesnį realaus pasaulio vaizdą iš skirtingų perspektyvų“, – pataria G.Buivydas.

„Taip pat galima kreiptis į faktus tikrinančius žurnalistus. Jie susisiekia ir išsiaiškina su technologais, mokslininkais, kitais ekspertais, ir gali patvirtinti arba paneigti kažkur pasklidusią informaciją“, – antrina M.Pareščius.

Kodėl bijoma 5G ryšio?

5G ryšys yra turbūt labiausiai mitais apipinta skaitmenizacijos tema. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad daugelis žmonių mitus šia tema skleidžia iš esmės net nesuvokdami, kas 5G ryšys yra ir kam jis reikalingas.

„Kalbant paprastai, tai yra naujesnė technologija, leidžianti greičiau perduoti duomenis. Ji skiriasi tuo, kad mažėja jai naudoti skirti įrenginiai, kai kurie įrenginiai tampa autonomiškesni, nes naudoja mažiau elektros energijos. Galutiniam vartotojui, tokiam kaip paprastas buitinis namų vartotojas, tai suteikia greitesnį internetą. Internetas veiks gyvenviečių teritorijose sparčiau ir greičiau“, – dėsto M.Pareščius.

Racionalių priežasčių priešintis 5G ryšiui, jo manymu, nėra.

„Aš nematau motyvų. Čia tas pats, kaip su skiepais. Kodėl blogai? „Todėl, kad aš taip galvoju.“ – „O kodėl taip galvoji?“ – „Nes man taip kaimynė sakė.“ Kai žmonės nėra tikslingai edukuojami kažkokia tema, jie išsigalvoja, kad, pavyzdžiui, antena ant namo stogo yra priežastis ligų, dėl ko žmogus nupliko ar neturi vaikų. Tai nesąmonė. Kaip šioje srityje dirbantis profesionalas užtikrinu – taip nėra“, – sako M.Pareščius.

Kaip ugdyti skaitmeninę mąstyseną

Skaitmeninių technologijų ekspertai yra įsitikinę, kad didinti žmonių supratimą apie skaitmenizaciją įmanoma tik per edukaciją. M.Pareščius sako, kad tiek valstybė, tiek privačios organizacijos, kurios jungia skaitmenizacijos ekspertus, turi užsiimti šios temos populiarinimu.

„Kaip mes populiarinam asmens duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą, kaip mes populiarinam skiepus, taip turėtume populiarinti skaitmenizaciją ir skaitmenines paslaugas, skaitmeninius dalykus. Tai leistų vartotojams suprasti, kas tai yra ir kodėl palengvina gyvenimą, bei naudoti vis dažniau ir patogiau“, – mano ekspertas.

Jam pritaria ir G.Buivydas sakydamas, kad žmonėms reikia ir teorinių, ir praktinių žinių apie tai, kaip veikia kai kurios technologijos, kokią naudą jos neša.

„Reikalinga edukacija, kuri apimtų ne tik tai, ar mokame naudotis kompiuteriu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, bet ir kaip juos naudojame. Galime turėti du tokius pačius žmones su tomis pačiomis technologijomis, tačiau vienas viską atliks 10 kartų greičiau nei kitas vien dėl to, kad turės įgūdžių dirbti kitaip, greičiau ir panašiai“, – dėsto G.Buivydas.

Europos Sąjunga (ES) aktyviai kovoja su dezinformacija taikydama įvairius teisės aktus ir įrankius nuo 2015 m. Skaitmeninis paslaugų aktas ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas yra svarbiausios Europos Komisijos kovos su dezinformacijos plitimu ES priemonės. Skaitmeniniu paslaugų aktu nustatytas naujas, precedento neturintis interneto platformų atskaitomybės kovojant su neteisėtu ir žalingu turiniu standartas. Šiuo aktu praktiškai įgyvendinamas principas, kad tai, kas yra neteisėta realiame gyvenime, turėtų būti neteisėta ir internete. Tuo tarpu Praktikos kodeksas yra pirmasis tokio pobūdžio įrankis, kuriuo didžiausios interneto platformos susitarė dėl kovos su dezinformacija savireguliavimo standartų. ES kovos su dezinformacija modelis neatsiejamas nuo saviraiškos laisvės apsaugos ir atvirų demokratiškų diskusijų užtikrinimo.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.