S. Kairys: DI yra perspektyvi technologija, bet žmogui privalome garantuoti realybę

Nors dirbtinio intelekto (DI) technologija vystoma jau daugiau nei pusę šimtmečio, viso pasaulio dėmesio ši sritis susilaukė tik visai neseniai – kai staiga ir itin aktyviai įsiveržė į šiandieninę skaitmeninę kasdienybę. Apie tai, kokius pokyčius visa tai atneša, kokias rizikas kelia ir kokius sprendimus reikia priimti šioje srityje, mintimis pasidalijo Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Simonas Kairys.

Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Simonas Kairys.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Simonas Kairys.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Simonas Kairys.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Simonas Kairys.
Daugiau nuotraukų (2)

Politinė reklama

2024-06-05 09:00, atnaujinta 2024-06-10 15:14

– Kaip vertinate dirbtinio intelekto technologiją?

– Akivaizdu, kad technologijos lengvina mūsų gyvenimą, gali padėti mums išlaisvinti kūrybiškumą ir daugybę kitų dalykų, nes dirbtinis intelektas išsprendžia daugybę rutininių klausimų, kurie mums atima nemažai laiko. Kitas dalykas, bet kokia technologija yra susijusi su pažanga, su modernėjimu ir panašiais procesais – kas savaime yra gerai, bet akivaizdu, kad bet kokia technologija kelia ir tam tikrus klausimus.

Tačiau nepaisant visų savo pliusų, dirbtinis intelektas kelia ir iššūkius, pavyzdžiui, kai kalbama apie žmogaus teises, sąžiningą atlygį kūrėjams, galų gale atsiranda tam tikra grėsmė dėl galimo šios technologijos panaudojimo, kai tai daro nedraugiškos mums šalys – Rusija ar Kinija.

DI labai patogu pasitelkti kuriant vadinamąsias gilumines klastotes internete – kitaip tariant, DI technologija vystosi kur kas sparčiau nei visas Europos Sąjungos reguliavimas, o pats tas reguliavimas reikalingas tam, kad apsaugotų tiek žmogaus teises, tiek kitus dalykus – nes, pavyzdžiui, dėmesys sąžiningam kūrėjo atlygiui yra labai svarbus dalykas. Priešingu atveju galime prarasti daugybę žmonių, kurie iš to šiandien turi užsiėmimą, darbą, pajamas. Dirbtinis intelektas vartotojams lyg patogu, bet tai gali turėti rimtas pasekmes – žiūrint, kokią įtaką jis padarys darbo rinkai ir panašiai.

– Ar galėtume detaliau paaiškinti, kame slypi DI ir atlygio kūrėjams problema?

– Yra du momentai. Pavyzdžiui, visi mes esame įpratę naudotis tokiomis internetinėmis platformomis kaip „Spotify“ ir panašiai. Viena vertus, mums tai patogu – susimoki metinį ar mėnesinį užmokestį ir gauni prieigą prie visos pasaulyje sukurtos muzikos. Tai yra patogu ir patiems kūrėjams – turėti tokį išėjimą į pasaulinę rinką. Bet kitą vertus, pažiūrėjus, kiek to atlygio, kiek surinktų lėšų atitenka jau tam konkrečiam kūrėjui (grupei, kompozitoriui ir pan.) – lieka centai. Didžioji dalis pinigų nusėda pačioje platformoje ir panašiai, todėl būtent kūrėjų interesų atstovavimas yra labai svarbus, nes kad ir kaip būtų, technologijos turi nepadėti į šešėlį paties kūrėjo, pačios kūrybinės minties – ir tą sureguliuoti, apsaugoti yra labai svarbu.

Kitas dalykas yra dirbtinio intelekto platformos, nes visi DI kūriniai neatsiranda iš niekur. Jie kad ir sugeneruoti, bet tam generavimui vis tiek naudojami įvairių autorių darbai, kūryba. O kadangi kaip minėjau, reguliavimas eina iš paskos labai greitam technologijos vystymuisi, čia irgi labai svarbu turėti sistemą, kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje turime LATGA ar AGATA, kur už kiekvieną viešą kūrinio atlikimą kūrėjams kapsi pajamos. O kalbant apie DI platformas, tokios sistemos dar nėra, dabar tik bandomi galvoti pilotiniai sprendimai. Tad kaip technologija, DI tegul vystosi, bet autorių teisių ir sąžiningo atlygio klausimus pakeliui irgi turėtume spręsti, jau nekalbant apie teisinį reguliavimą.

– Ar pats naudojatės dirbtinio intelekto technologijomis?

– Iš tiesų dirbtiniu intelektu mes visi naudojamės jau seniai. Pavyzdžiui, paimkime savo telefoną ir jame esantį fotoaparatą – juk DI jame padaro daugybę dalykų už mus. Kita medalio pusė – jau ir viešajame sektoriuje atsiranda įvairių sprendimų, yra tikrai įvairių procesų, kur DI pagalba lengvina administracinę naštą, kur yra biurokratinių sprendimų, reikalaujančių automatinio darbo. DI leidžia nebegaišti laiko.

Bet norėčiau grįžti ir prie žmogaus teisių klausimo, nes čia yra labai svarbus momentas: reikia suprasti, kad DI technologija gali padaryti daug dalykų, kurių mes neįvertiname – ir ypač, kai matai, kad šios technologijos plėtra suinteresuotos tokios šalys kaip Rusija, Kinija, kurios iš esmės neturi jokių žmogaus teisių standartų. O mes gyvename Europos Sąjungoje, kuri turi aukščiausius žmogaus teisių standartus pasaulyje. Tad DI kontekste apie tai galvoti būtina, nes kalbame apie įvairiausius žmogaus identifikavimo momentus: pagal lytį, rasę, amžių ir kitus parametrus. Nepaisant technologijų suteikiamo patogumo, turime neužmiršti, kad privalome žmones ir apsaugoti, kad pasitelkiant tokias technologijas nebūtų manipuliacijų, kad nebūtų pažeistas asmens orumas bei asmens teisės.

– Ar matote kokių sričių, kur DI neturėtų būti naudojamas valstybės valdyme?

– Manau, kad nutiks taip, jog dirbtinis intelektas kai kur reguliuos net ir pats save. Be to, man atrodo, yra labai svarbus tas momentas, kai kalbame apie atsparios visuomenės kūrimą – ir kai kalbame apie informacijos politiką. Viena vertus, pavyzdžiui, žurnalistams, žiniasklaidai yra patogu naudoti DI platformas medžiagos rinkimui, bet iš kitos pusės matome, kaip dažnėja visokios klastotės, kai sunku atskirti, kur yra realus vaizdo įrašas, o kur klastotė. Yra net atvejų, kur šalyse tai nulemia rinkimų baigtį ir panašiai.

Tad čia labai svarbu suprasti, kad tradicinės žiniasklaidos reikšmė grįžta, ir kuo toliau, tuo labiau ji augs, ir būtent DI grėsmės akivaizdoje, nes visuomenei reikės garantuoti šaltinius, kuriuose yra tiesa. Nes kritinio mąstymo lavinimas kalbant apie visuomenę yra labai svarbu – kuo toliau, tuo labiau (ypač kalbant apie socialinius tinklus) turime suvokti, kad bet kuri pamatyta informacija nebūtinai yra tikra. Ir čia atsiranda didelis tradicinės žiniasklaidos vaidmuo, apie tai reikia kalbėti, į tai valstybėms reikia investuoti – ir horizonte numatyti atsparios, kritiškai mąstančios visuomenės kūrimą. Nes kitu atveju, kaip ir minėjau, nedraugiškos šalys DI technologijas sparčiai vysto ir naudoja, tad tiesiog galime atsidurti jų įtakoje.

– Tad viską apibendrinant – kaip DI paversti ne pavojingu, bet naudingu įrankiu?

– Kadangi kalbame apie skaitmeninę rinką ir Europos Sąjungą, vis dar kalbame apie iš esmės 27 atskiras žaidimo taisykles, o mums reikėtų vieningos rinkos skaitmeninėje erdvėje, šis klausimas turėtų būti realizuotas iki galo. Mes neturime sustabdyti mokslo, technologijų pažangos, bet turime apginti ir apsaugoti žmogų nuo įvairiausių neigiamų padarinių, nes vis dėlto kūryba bei tiesa yra tos vertybės, kurios turi egzistuoti nepaisant to, kokie patogūs ir patrauklūs gali pasirodyti technologiniai sprendimai – tikrovė žmogui turi būti garantuota ir į tai turime kreipti dėmesį.

Politinė reklama apmokėta iš Liberalų sąjūdžio PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 4AVIL-626

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.