Prancūzija ir Didžioji Britanija suteikė Ukrainai leidimą smogti giliai į Rusijos teritoriją naudojant „SCALP/Storm Shadow“ raketas, rašo „Le Figaro“.

Šis sprendimas sutampa su JAV prezidento Joe Bideno administracijos pritarimu, kuri neseniai leido Ukrainos pajėgoms naudoti ilgojo nuotolio raketas „ATACMS“ prieš Rusijos taikinius.

Anksčiau Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos vadovai išreiškė paramą Ukrainos prašymams dėl tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų, tačiau nesiryžo pritarti jų naudojimui, kol žalios šviesos neįjungė JAV. Po J. Bideno sprendimo Prancūzija ir Didžioji Britanija pasekė jo pavyzdžiu ir leido naudoti savo raketas.

Dėl to Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali vykdyti tolimus smūgius Rusijos teritorijoje, naudodamos ATACMS, „SCALP / Storm Shadow“ raketų derinį, o tai gerokai padidina jų operacinį pasiekiamumą, rašo „Defense Express“. Kokias galimybes Ukrainai atveria šie ginklai – ir kokios problemos vis dar išlieka?

ATACMS

[[ge:lrytas:lrytas:35209628]]

Šios raketos vadinamos Kariuomenės taktinėmis raketų sistemomis (angl. Army Tactical Missile Systems, ATACMS). Pasak amerikiečių pareigūnų, iš pradžių jos greičiausiai bus panaudotos prieš Rusijos ir Šiaurės Korėjos kareivius, kad paremtų Ukrainos pajėgas Kursko regione vakarų Rusijoje, rašo „New York Times“.

„Lockheed Martin“ gaminamos ATACMS yra trumpojo nuotolio balistinės raketos, kurios, priklausomai nuo modelio, gali smogti taikiniams už 150 kilometrų, o jų kovinėje galvutėje yra apie 375 kg sprogmenų. Balistinės raketos skrenda daug aukščiau į atmosferą nei artilerijos raketos ir daug kartų toliau, o dėl gravitacijos traukos grįžta į žemę itin dideliu greičiu.

[[ge:lrytas:lrytas:35201976]][[ge:lrytas:lrytas:35197953]][[ge:lrytas:lrytas:34968094]][[ge:lrytas:lrytas:35147174]]

Jos gali būti paleidžiamos iš mobiliųjų paleidimo įrenginių HIMARS, kuriuos Jungtinės Valstijos suteikė Ukrainai, taip pat iš senesnių paleidimo įrenginių „M270“, kuriuos perdavė Didžioji Britanija ir Vokietija.

ATACMS dažnai vadinamos „tolimojo nuotolio raketomis“, tačiau tai – subjektyvus terminas. Jos gali nuskrieti toliau į Rusiją nei bet kuri kita Ukrainos raketa, tačiau negali nuskrieti taip toli, kaip sparnuotosios raketos ar tarpžemyninės balistinės raketos.

ATACMS raketos buvo sukurtos aštuntajame dešimtmetyje, siekiant naikinti didelės vertės sovietinius taikinius giliai už priešo linijos. Ji buvo sukurta kaip retas valdomas ginklas – tuo metu, kai Jungtinės Valstijos daugiausia rėmėsi „neprotingomis bombomis“ ir kita nevaldomąja amunicija.

Šiuo metu Pentagonas turi dvi ATACMS versijas – su kasetine ir su sprogstamąja galvute.

Rusijos kariuomenė ruošiasi pradėti didelį maždaug 50 000 karių, įskaitant Šiaurės Korėjos kareivius, puolimą prieš Kurske įsitvirtinusias Ukrainos pozicijas, siekdama atsiimti visą Rusijos teritoriją, kurią ukrainiečiai užėmė rugpjūtį.

Ukrainiečiai galėtų naudoti ATACMS raketas, kad smogtų Rusijos ir Šiaurės Korėjos karių koncentracijos vietoms, svarbiausiems karinės technikos vienetams, logistikos mazgams, amunicijos sandėliams ir tiekimo linijoms Rusijos gilumoje. Tai galėtų padėti ukrainiečiams sumažinti Rusijos ir Šiaurės Korėjos kontrpuolimo veiksmingumą.

Praėjusiais metais JAV prezidentas J. Bidenas sutiko perduoti kelis šimtus ATACMS, kurie būtų naudojami Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos teritorijoje, įskaitant Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį. Taigi, neaišku, kiek šių raketų ukrainiečiai dar turi savo arsenale, kad galėtų panaudoti Kursko regione.

Šios raketos jau buvo panaudotos karo veiksmuose. JAV Vyriausybės duomenimis, 1991 m. per operaciją „Audra dykumoje“ JAV kariuomenė paleido apie 30 ATACMS. Jos buvo naudojamos smogti į Irako vidutinio nuotolio balistinių raketų paleidimo įrenginius ir žemė-oras raketų aikšteles.

Šios pirmosios kartos kasetinės amunicijos versijos galėjo nuskrieti apie 160 kilometrų. Patekusios virš taikinių, jos paleisdavo 950 smulkesnių sprogmenų.

Remiantis vyriausybės dokumentais, per operaciją „Irako laisvė“ kariuomenė taip pat iššaudė daugiau kaip 400 bombas nešančių taktinių raketų, daugiausia 2003 m. invazijos pradžioje.

Vėliau Pentagonas apribojo kasetinės amunicijos naudojimą – nes ji dažnai nesuveikdavo, o mūšio laukai užsipildydavo pavojingais užtaisais, kurie net ir pasibaigus mūšiui užmušdavo ir sužeisdavo kareivius ir civilius gyventojus. 2000-aisiais kariuomenė atnaujino daugelį ankstyvųjų ATACMS ir pakeitė kasetinius užtaisus viena sprogstamąja galvute.

„SCALP / Storm Shadow“

[[ge:lrytas:lrytas:35209629]]

„Storm Shadow“ yra anglo-prancūzų sparnuotoji raketa, kurios maksimalus nuotolis yra apie 250 km Prancūzai ją vadina SCALP (pranc. Système de Croisière Autonome à Longue Portée, liet. tolimojo nuotolio autonominė sparnuotųjų raketų sistema).

Didžioji Britanija ir Prancūzija jau nusiuntė šias raketas Ukrainai – tačiau su išlyga, kad Kijevas gali jas šaudyti tik į taikinius savo teritorijoje, primena BBC.

Raketa paleidžiama iš lėktuvo, tada skrenda beveik garso greičiu, ir nukrenta bei susprogdina didelės sprogstamosios galios kovinę galvutę. Manoma, kad „Storm Shadow“ yra idealus ginklas, galintis prasiskverbti pro įtvirtintus bunkerius ir šaudmenų sandėlius – tokius, kokius Rusija naudoja kare prieš Ukrainą.

Tačiau kiekviena raketa kainuoja beveik 1 mln. JAV dolerių (767 000 svarų sterlingų), todėl jos paprastai paleidžiamos kaip kruopščiai suplanuoto kompleksinio smūgio dalis: pirma ataka vykdoma daug pigesniais dronais, siunčiamais į priekį, kad suklaidintų ir išsekintų priešo priešlėktuvinę gynybą – kaip tai Ukrainoje daro ir Rusija.

Iki šiol šios raketos Ukrainos kare buvo naudojamos labai efektyviai, smogė Rusijos Juodosios jūros karinio jūrų laivyno štabui Sevastopolyje ir dėl ko Rusijos laivynui visas Krymo pusiasalis tapo nesaugus.

Karinis analitikas, buvęs Didžiosios Britanijos kariuomenės karininkas ir konsultacinės bendrovės „Sibylline“ generalinis direktorius Justinas Crumpas sako, kad „Storm Shadow“ yra labai veiksmingas Ukrainos ginklas, tiksliai smogęs į gerai apsaugotus taikinius okupuotoje teritorijoje.

„Nenuostabu, kad Kijevas nori naudoti jas Rusijos teritorijoje, ypač prieš oro uostus, naudojamus sklendžiančių bombų atakoms, kurios pastaruoju metu trukdė Ukrainos fronto veiksmams“, – sako jis.

Tačiau BBC teigia, kad leidimas naudoti šiuos ginklus Rusijos teritorijoje jau gali būti ir pernelyg vėlyvas: Maskva jau spėjo perkelti bombonešius, raketas ir kai kurias jas aptarnaujančias infrastruktūras toliau nuo sienos su Ukraina ir už „Storm Shadow“ veikimo zonos ribų.

Karo tyrimų institutas (ISW) nustatė apie 200 Rusijos bazių, kurios patektų į „Storm Shadow“, šaudomų iš Ukrainos, veikimo zoną. Dar kelios papildomos bazės patenka į veikimo zoną JAV suteikus naudoti ATACMS Rusijos teritorijoje.

Tačiau vienas buvęs JAV pareigūnas BBC dar rugsėjį sakė, kad Baltieji rūmai ir Pentagonas skeptiškai vertina, kiek „Storm Shadow“ raketų panaudojimas Rusijos teritorijoje padėtų Ukrainos karo veiksmams.

J. Crumpas sako, kad nors Rusijos oro gynyba buvo išvystyta taip, kad galėtų atremti „Storm Shadow“ grėsmę Ukrainos teritorijoje, ši užduotis bus daug sunkesnė, atsižvelgiant į Maskvos teritorijos, kuri dabar gali būti atakuojama, mastą.

„Dėl to bus sunkiau užtikrinti karinę logistiką, vadovavimą ir kontrolę bei paramą iš oro, ir net jei Rusijos orlaiviai pasitrauks toliau nuo Ukrainos sienų, kad išvengtų raketų keliamos grėsmės, vis tiek pailgės vieno išskridimo į fronto liniją laikas ir išlaidos.“

Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) karinių mokslų direktorius Matthew Savillas rudens pradžioje atkreipė dėmesį, kad Ukrainai gavus leidimą smogti tokiais ginklais į Rusijos teritoriją, pastarajai iškiltų dilema, kur išdėstyti tas brangias priešlėktuvinės gynybos priemones – o tai, anot jo, galėtų palengvinti Ukrainos dronų prasiskverbimą.

Tačiau specialisto nuomone, galiausiai „Storm Shadow“ vargu ar pavyks pakeisti situaciją – nes Ukraina neturi daug raketų, o Jungtinė Karalystė jų turi irgi labai mažai. Be to, plačiai pranešama, kad Maskva, laukdama šio leidimo, jau perkėlė didžiąją dalį savo oro pajėgų ir amunicijos giliau į Rusiją, už Ukrainos raketų veikimo zonos ribų.

JAV, Prancūzija ir JK suteikė leidimą smogti raketomis į Rusijos teritoriją – kas tai per ginklai ir kokias galimybes jie atveria?