Balta marmurinė skulptūrėlė, kuri yra pakankamai maža, kad tilptų žmogaus delne, vaizduoja moterį su karališka karūna. Archeologė Kathleen Martinez, vadovaujanti Egipto ir Dominikos komandai, kuri kasinėja šią vietą, mano, kad statula vaizduoja Kleopatrą VII.
Kleopatra VII (gyveno 69–30 m. pr. m. e.) buvo paskutinė valdovė iš Ptolemėjų dinastijos, kuri prasidėjo 305 m. pr. m. e., kai senovės Egiptą pradėjo valdyti vienas iš Aleksandro Didžiojo generolų Ptolemėjas I Soteras.
Tačiau kiti archeologai nemano, kad biustas vaizduoja Kleopatrą VII – anot jų, statula gali vaizduoti princesę ar kitą karališkąją moterį. Buvęs Egipto senienų ministras Zahi Hawassas, kuris nedalyvavo ieškant biusto, bet anksčiau kasinėjo šioje vietoje, sako manantis, kad biustas datutinadatuotinas vėlesniais nei Kleopatros laikais.
„Atidžiai apžiūrėjau biustą. Tai visai ne Kleopatra, o romėnė“, – teigia Z. Hawassas. Ptolemėjų dinastijos laikais faraonai buvo vaizduojami Egipto, o ne Romos meno stiliumi. Romėnų laikotarpis Egipte prasidėjo 30 m. pr. m. e., po Kleopatros mirties. Jos kapas niekada nebuvo surastas.
Taposiris Magna buvo miestas, įkurtas apie 280 m. pr. m. e. netoli Viduržemio jūros. Jame buvo daug šventyklų, be kitų dievybių, skirtų Ozyriui ir Izidei. Teigiama, kad šalia moters biusto Taposiris Magna šventykloje rastas kito biusto, vaizduojančio faraoną, dėvintį nemesą – galvos apdangalą, kuris uždėtas ant galvos nusileidžia iki pečių, fragmentas. Tačiau neaišku, koks faraonas pavaizduotas šiame atvaizde.
Šalia biustų archeologai taip pat rado 337 monetas, daugelyje kurių pavaizduota Kleopatra VII. Be to, jie rado įvairių kitų artefaktų – pavyzdžiui, aliejinių lempų, bronzinį žiedą, skirtą dangaus deivei Hathorai, siejamai su vaisingumu ir meile, ir amuletą, ant kurio išgraviruota frazė „Ra teisingumas patekėjo“ (Ra buvo saulės dievas).
Teigiama, kad visi artefaktai buvo rasti netoli vienas kito ir buvo šventyklos „pamatų lobio“ dalis. Senovės egiptiečiai paprastai užkasdavo daiktus prieš pat pradėdami statyti svarbų statinį – dabar tokie daiktų užkasimai vadinami pamatų lobiais.
Be to, komanda Taposiris Magna vietovėje rado kitos šventyklos liekanų – šventyklos, kuri buvo naudojama maždaug nuo IV iki II a. pr. m. e., Ptolemėjų laikais. Netoli šios šventyklos jie atkasė nekropolį, kuriame buvo mažiausiai 20 kapaviečių. Jie taip pat atliko povandeninius tyrimus ir rado žmonių palaikų, keramikos ir statinių, kurie kol kas dar neidentifikuoti ir nedatuoti.
K. Martinez ir jos komanda šioje vietoje per daugiau nei dešimtmetį atkasė šventyklas, kapavietes ir didžiulio tunelio po šventykla liekanas. Anksčiau ji kėlė prielaidą, kad Taposiris Magna yra Kleopatros VII kapavietė, tačiau ši idėja neturi didelio kitų archeologų palaikymo, rašo „Live Science“.
