404 monetos buvo aptiktos 2023 m. rudenį Bunniko miestelyje, esančiame maždaug už 40 km į pietryčius nuo Amsterdamo. Šį lobį įsigijo Nyderlandų nacionalinis antikvarinių vertybių muziejus, kuris neseniai jas eksponavo parodoje „Nyderlandai romėnų laikais“, rašoma pirmadienį (sausio 27 d.) paskelbtame pareiškime.
Daugelis monetų buvo nukaldintos 46–47 m., valdant Romos imperatoriui Klaudijui. Šiuo laikotarpiu šiaurinė Romos imperijos riba buvo Reino upė, prie kurios buvo įkurdinti romėnų daliniai, kad atremtų germanų genčių puolimus ir rengtų žygius į Didžiąją Britaniją.
Iš daugiau kaip 400 monetų 116 yra auksinės. Tarp šių auksinių – 72 Romos aurėjai, datuojami 19 m. pr. m. e. – 47 mūsų eros metais, taip pat 44 aukso lydinio monetos, vadinamos staterais, kaldintos Didžiojoje Britanijoje. Ant staterų buvo iškaltas keltų karaliaus Kunobelino, valdžiusio nuo 9 iki 42 m.. Romėnų istorikas Suetonijus Kunobeliną, kurio vardas keltų kalba pažodžiui reiškia „stiprus kaip šuo“, vadino britų karaliumi, o graikų geografas Strabonas rašė, kad Kunobelinas su romėnais prekiavo brangiaisiais metalais, grūdais ir šunimis.
Susiję straipsniai
Be to, lobyje buvo 288 sidabrinės monetos, visos nukaldintos tarp 200 m. pr. m. e. ir 47 m. Ant vienos iš jų pavaizduotas Julijus Cezaris, o lobyje taip pat yra reta moneta, ant kurios pavaizduotas Numidijos (dabartinio Alžyro) karalius Džuba.
Olandų archeologai, tyrinėję monetas ir radimo vietą, mano, kad lobis greičiausiai buvo užkastas 47 m. Iš Britanijos grįžtantis romėnų karys romėnų monetas galėjo surinkti kaip savo atlyginimą, o britų monetas – kaip karo grobį. Kareivis galbūt planavo vėliau iškasti monetas, o gal užkasė jas kaip padėką dievams, leidusiems saugiai grįžti iš mūšio.
Šis monetų rinkinys yra didžiausias kada nors Olandijos Utrechto provincijoje aptiktas romėnų laikotarpio monetų rinkinys – o taip pat pirmasis Europos žemyne, kurio sudėtis mišri: romėnų ir britų pinigai.
Monetos įtrauktos į Nacionalinio antikvarinių vertybių muziejaus Nacionalinę archeologijos kolekciją – ir yra prieinamos tolesniems tyrimams, rašo „Live Science“.