Nerimą kelia tai, kad mokslininkai prognozuoja, jog tikrovė gali būti kur kas labiau gąsdinanti nei bet koks Holivudo studijos sukurtas scenarijus. Kadangi šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir toliau didėja, mokslininkai prognozuoja, kad ištisi miestai atsidurs po vandeniu. Tuo tarpu kylanti temperatūra ir alinančios karščio bangos gali pražudyti milijonus žmonių visame pasaulyje.
Londono universito koledžo (Anglija) klimato mokslininkė profesorė Julienne Stroeve sako, kad „didžiausias padarinys, kuris paveiks mus visus, yra jūros lygio kilimas ir ekstremalių orų pokyčiai“.
„Jei nieko nedarysime, kad sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, šie reiškiniai per šimtmetį sustiprės“, – teigia ji.
Kylanti temperatūra
Mokslininkai jau daugelį metų tvirtina, kad dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos klimatas šiltėja.
Atmosferoje kaupiantis šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms – pavyzdžiui, anglies dioksidui ir metanui – jos tarsi uždengia planetą, sulaiko Saulės šilumą ir dėl to kyla temperatūra.
Šiais metais klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ patvirtino, kad 2024 m. buvo karščiausi metai per visą istoriją – vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra siekė 15,1 laipsnių Celcijaus.
Praėjusieji metai taip pat buvo pirmieji metai, kai vidutinė temperatūra viršijo ikipramoninio laikotarpio rekordą – 1,5 laipsnių Celcijaus.
Ateityje mokslininkai prognozuoja, kad vidutinė temperatūra ir toliau kils.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC) prognozes apie būsimą klimato kaitą pateikia remdamasi trimis skirtingais scenarijais.
Pagal optimistiškiausią scenarijų iki 2050 m. pasaulis pasieks nulinį CO2 išmetimą ir užkirs kelią reikšmingesniam pasaulinės temperatūros kilimui.
Pagal vidutinį scenarijų CO2 išmetimai iki amžiaus vidurio išliks maždaug dabartinio lygio, o vėliau, iki 2100 m., sumažės iki nulinio lygio.
Pagal blogiausią įmanomą scenarijų pasaulis nesiims priemonių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimui pažaboti ir CO2 lygis iki 2100 m. iš tikrųjų padidės.
IPCC prognozuoja, kad vidutinio scenarijaus atveju iki 2100 m. pasaulio temperatūra bus 2,7 laipsnių Celcijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio vidurkį, o blogiausio scenarijaus atveju – 4,4 laipsnių Celcijaus aukštesnė.
Bet kurio iš šių scenarijų atveju gali kilti plataus masto sausros, kurių poveikis bus pražūtingas.
Praėjusių metų ataskaitoje JT įspėjo, kad sausringų vietovių plitimas yra „egzistencinė krizė“, kelianti grėsmę milijardams žmonių visame pasaulyje. Nuo 1990 m. sausringi regionai išsiplėtė ir dabar užima 40 proc. žemės sausumos (atmetus Antarktidą).
Jei nebus imtasi jokių priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, 2100 m. sausringose vietovėse gyvenančių žmonių skaičius padidės daugiau nei dvigubai – nuo 2,3 mlrd. iki 5 mlrd.
Taip pat viename 2023 m. dokumente prognozuojama, kad „staigių sausrų“ rizika Europoje iki 2100 m. padidės nuo 32 iki 53 proc. Tai reiškia, kad tokios šalys kaip Prancūzija, kurios jau dabar sistemingai kovoja su vandens trūkumu, gali susidurti su pražūtingomis sausromis.
Tirpstantis ledas ir kylantis jūros lygis
Per ateinančius 75 metus atmosferai šiltėjant, pradės šilti ir jūros.
Praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje mokslininkai užfiksavo, kad vandenynų temperatūra kilo maždaug 0,06 laipsnio Celcijaus per dešimtmetį. Tačiau naujausiame Redingo universiteto (JK) ekspertų tyrime nustatyta, kad šis rodiklis šoktelėjo iki 0,27 laipsnio Celcijaus per dešimtmetį.
Žvelgiant į ateitį, mokslininkai teigia, kad „tikėtina“, jog per ateinančius 20 metų vandenynų temperatūra padidės daugiau nei per pastaruosius 40 metų. Tai gali turėti pražūtingų padarinių visai gyvybei Žemėje.
„Arktis įšils dar greičiau, todėl Grenlandija dar labiau nutirps, sparčiau kils jūros lygis, destabilizuosis amžinojo įšalo plotai, sutriks termohalinė cirkuliacija“, – aiškina profesorė J. Stroeve. Ji priduria, kad visiems žmonėms ar gyvūnams, priklausomiems nuo sniego ir ledo, tokie pokyčiai bus per spartūs, kad prie jų būtų galima prisitaikyti.
Tyrimuose prognozuojama, kad iki 2100 m. išnyks daugiau nei pusė pasaulio ledynų, o Europos Alpėse, esant dideliam išmetamųjų teršalų kiekiui, ištirps 75 proc. ledynų.
Kartu su mažėjančia sniego danga tai lems didžiulius pokyčius Arktyje ir dabar populiariuose slidinėjimo regionuose. „Arktis taps neatpažįstama, – tvirtina profesorė J. Stroeve. – Be to, dėl ledo nebuvimo pakrantės bus veikiamos audrų bangų, o tai kartu su amžinojo įšalo tirpimu lems ištisų bendruomenių migraciją“.
Šylant vandenynams, jie taip pat plėsis ir kartu su gėlu vandeniu iš tirpstančių ledo dangų didins jūros lygį. Singapūro Nanjango technologijų universiteto (NTU) mokslininkai prognozuoja, kad iki 2100 m. pasaulinio vandenyno lygis gali pakilti net 1,9 metro, jei ir toliau didės anglies dioksido (CO2) išmetimas.
Jei pasaulinio vandenyno lygis pakiltų tiek, po vandeniu galėtų atsidurti įvairūs pasaulio miestai, įskaitant Amsterdamą, Bankoką, Naująjį Orelaną, dalį Londono, Hamburgo, Gdansko ar net Nidos.
JAV labiausiai nukentėtų rytinės pakrantės gyventojai – būtų apsemta dalys Niujorko, Bostono, Atlantik Sičio ir Majamio.
Daugiau ekstremalių orų
Iki 2100 m. klimato kaitos poveikį labiausiai pajusime dėl smarkiai padažnėjusių ekstremalių orų reiškinių.
„Dėl klimato kaitos labai padažnėja ir suintensyvėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, įskaitant karščio bangas, smarkias liūtis, sausras, miškų gaisrus, kurie turi įtakos fizinei ir psichinei sveikatai“, – teigia Birmingemo universiteto (Anglija) aplinkos sveikatos docentė dr. Suzanne Bartington.
Šiltėjant atmosferai, ji gali išlaikyti daugiau vandens garų, o paskui išleisti juos kritulių pavidalu, todėl iškrenta daug daugiau kritulių.
Tuo pat metu besikeičiantys orai reiškia, kad kai kuriose vietovėse kai kuriais metų laikais lietaus bus labai mažai.
Meteorologijos tarnyba prognozuoja, kad iki 2070 m. vidutinis kritulių kiekis vasarą Jungtinėje Karalystėje gali sumažėti net 47 proc. Tame pačiame tyrime nustatyta, kad žiemą gali iškristi iki 35 proc. daugiau kritulių.
Kai šie staigūs lietaus protrūkiai užklumpa vietoves, kuriose dėl sausros žemė jau yra sukietėjusi, kyla itin didelė staigių potvynių rizika.
Praėjusiais metais Ispaniją ištiko didžiausia ekologinė katastrofa šalies istorijoje – staigūs potvyniai nusiaubė Valensiją ir aplinkinius regionus.
Žymiausi klimato mokslininkai teigia, kad „nėra abejonių“, jog dėl klimato kaitos šie potvyniai buvo sustipresni.
Tikėtina, kad ateityje padėtis taps dar baisesnė.
Tyrimai parodė, kad Viduržemio jūros regione, kuriame gyvena daugiau kaip 510 mln. žmonių, klimatas šyla 20 proc. sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje. JT prognozuoja, kad iki 2080 m. Viduržemio jūros regione ne vasaros metu kritulių padaugės iki 20 proc.
Kitur pasaulyje didžiausią susirūpinimą kels katastrofiškų „mega uraganų“ padažnėjimas.
Taifūnai, uraganai ir atogrąžų audros – kurie iš esmės yra tie patys meteorologiniai reiškiniai – kyla iš vandenyno pakilus šiltam drėgnam orui.
Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos šylant vandenynams – kuriuose šie reiškiniai ir susiformuoja – atsiranda daugiau energijos, kuri skatina audras, todėl audros tampa vis galingesnės.
Tokiose vietovėse, kaip Japonija, Indonezija, Filipinai ir pietinės JAV valstijos, tokios niokojančios audros iki 2100 m. gali tapti daug dažnesnės.
Siaučiantys miškų gaisrai
Kol kai kuriose pasaulio dalyse siautės stiprios audros, o kitose – alinančios sausros ir karščio bangos.
Mokslininkai prognozuoja, kad toks intensyvaus karščio ir mažo kritulių kiekio derinys kai kuriuos regionus pavers „degtukų dėžėmis“ – regionais, kuriuose gali kilti gaisrai.
Nerimą kelia aiškūs ženklai, kad šis procesas jau prasidėjo.
Sausio 7 d. prasidėję niokojantys Los Andželo miškų gaisrai greitai išplito ir nusinešė mažiausiai 28 žmonių gyvybes. Šie gaisrai sunaikino daugiau kaip 10 000 namų, pridarė milijardinių nuostolių ir tūkstančius žmonių paliko be pastogės.
Prasidėjus gaisrams Los Andžele, buvo užfiksuota sausiausia metų pradžia nuo 1944 m. – todėl visoje Los Andželo apygardoje susidarė „didelių sausros“ sąlygos.
JAV, Jungtinės Karalystės ir kelių kitų Europos šalių mokslininkų grupė „World Weather Attribution“ įspėjo, kad karštos, sausos ir vėjuotos sąlygos, dėl kurių kilo gaisrai, dėl visuotinio atšilimo yra 35 proc. labiau tikėtinos.
JT aplinkosaugos programoje prognozuoja, kad iki 2100 m. dėl klimato kaitos ir besikeičiančio žemės naudojimo miškų gaisrai taps intensyvesni ir dažnesni. Teigiama, kad iki 2030 m. ekstremalių gaisrų dažnis padidės 14 proc., iki 2050 m. – 30 proc., o iki šimtmečio pabaigos – 50 proc.
Mokslininkai įspėja, kad jei nebus imtasi radikalių priemonių, net ir Arkties regione didės miškų gaisrų pavojus.
Tokiose vietovėse kaip Los Andželas ir Australija – kur gaisrai jau dabar yra įprastas reiškinys – šių gaisrų poveikis galėtų tapti pražūtingas.
Dusinanti oro tarša
Mokslininkai įspėja, kad jei siekiant investuoti į švaresnes technologijas nebus imtasi jokių veiksmų, oro tarša gali tapti vienu iš mirtiniausių žmonijos iššūkių.
Naujausi tyrimai parodė, kad 99 proc. pasaulio gyventojų gyvena vietovėse, kuriose oras pavojingai užterštas. Šalyse, kuriose vyksta spartus pramonės augimas, dėl prasto aplinkosaugos reguliavimo tarša pasiekė nesaugų lygį.
Per pastaruosius kelerius metus Delio (Indija) oro užterštumo lygis viršijo 100 mikrogramų kubiniame metre – 20 kartų daugiau nei rekomenduoja PSO.
Daugelis mokslininkų mano, kad iki 2100 m. šios sąlygos pablogės visame pasaulyje. Mažiau lietaus ir aukštesnė temperatūra reiškia, kad tarša ore išlieka ilgiau. Tai reiškia, kad dėl klimato kaitos padidės pažemio ozono ir smulkiųjų kietųjų dalelių užterštumas – o tai sukels plaučių ligas, širdies ligas ir insultą.
Žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad jei klimatas ir toliau keisis, dėl oro taršos iki 2030 m. pasaulyje papildomai mirs 60 000 žmonių, o iki 2100 m. – 260 000 žmonių.
Milijonai mirusiųjų
Mokslininkai mano, kad dėl šių faktorių visumos iki 2100 m. pasaulyje dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos žus milijonai žmonių. Šylant klimatui vis daugiau žmonių nukentės nuo mirtinų karščio bangų. Tai bus ypač žalinga tose vietovėse, kuriose anksčiau niekada nereikėjo prisitaikyti prie ekstremalių karščių.
Šiais metais paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl pavojingų karščių iki šio šimtmečio pabaigos mirs 50 proc. daugiau europiečių. Net pagal optimistiškiausią scenarijų kasmet nuo karščio papildomai žus 8 000 žmonių, o pagal blogiausią scenarijų – dar 80 000 žmonių.
Dr. S. Bartington teigia, kad dėl dabartinės klimato politikos tikėtina, jog karščio sukeltų mirčių skaičius padidės, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta. Be to, Maxo Plancko chemijos instituto mokslininkai neseniai prognozavo, kad dėl oro taršos ir ekstremalių temperatūrų iki 2100 m. gali mirti 30 mln. žmonių.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuose skaičiavimuose net neatsižvelgiama į padidėjusią ekstremalių oro sąlygų, gaisrų ir bado riziką, kylančią dėl sutrikusio žemės ūkio, tikrieji klimato kaitos padariniai gali būti dar didesni, rašo „Daily Mail“.