Kasinėjimams vadovavęs archeologas Maratas Kasenovas teigia, kad mokslininkai anksčiau manė, jog Atyrau yra sarmatų teritorijos pakraštys – tačiau nauji atradimai rodo, kad iš tikrųjų šis regionas buvo netoli jų centro.
Šiuo metu regiono pilkapiuose rasta daugiau nei 1000 radinių, iš kurių apie 100 – animalistinio sarmatų stiliaus auksiniai papuošalai ir juvelyriniai dirbiniai. „Ant rastų dirbinių galima įžvelgti tuo metu regione gyvenusių plėšrūnų – leopardų, šernų, tigrų – atvaizdus“, – sako M. Kasenovas.
Komanda taip pat atkasė žmonių palaikus, keramiką, du medinius dubenis – retas radinys, nes mediena kapuose paprastai suyra – ir du juodus palyginimo akmenis (angl. touchstone) su auksinėmis rankenėlėmis, kurie veikiausiai buvo naudojami metalų – pavyzdžiui, aukso, grynumui nustatyti. Palyginimo akmenys – tai smulkiagrūdžio juodo akmens gabalai, naudojami auksui vertinti, lyginant žinomos sudėties lydinių paviršiuje padarytų rėžių spalvą su nežinomos sudėties objekto rėžių spalva. Šis metodas naudojamas mažiausiai nuo VI a. pr. m. e.
Klajokliai raiteliai
Klajokliai sarmatai dominavo stepėse tarp Rytų Europos ir Centrinės Azijos maždaug nuo V a. pr. m. e. iki maždaug IV mūsų eros amžiaus. Jie pirmą kartą paminėti persų raštuose, pagrįstuose senovės žodiniais pasakojimais, ir galėjo būti platesnės skitų klajoklių kultūros, kuri driekėsi nuo Juodosios jūros iki Kinijos, dalis.
Vėliau sarmatai buvo susivieniję su gotais ir kitomis germanų gentimis, apsigyvenusiomis Vakarų Romos imperijos žemėse po jos žlugimo V a., o kartais jie kovojo kaip sunkioji kavalerija Bizantijos imperijos pusėje.
Pilkapiai
Daugelis radinių buvo rasti 2023 ir 2024 m. kasinėjant „Karabau-2“ pilkapį Atyrau regione. Tokie pilkapiai Rytų Europoje vadinami „kurganais“ – nuo turkiško žodžio, reiškiančio pilkapį, kuris buvo perimtas į daugelį slavų kalbų.
„Karabau-2“ kurganas yra maždaug 3 metrų aukščio ir 70 metrų skersmens apskritas pilkapis. Archeologai nustatė, kad jame buvo palaidoti mažiausiai devyni asmenys – ir iš kurių iki šiol tik du nukentėjo nuo kapų plėšikų.
Archeologai taip pat atkasė du kitus pilkapius, esančius už kelių kilometrų, kuriuose buvo 10–15 kapų ir kuriuose rasta geležinių bei bronzinių ginklų, papuošalų, namų apyvokos daiktų ir sidabrinių „piktogramų“, vaizduojančių antilopę saigą ir vilką. Viename kape taip pat rasta auksinė apyrankė, sverianti apie 370 gramų.
Didelė radinių vertė leidžia manyti, kad kurganuose buvo laidojami turtingi ar net „karališki“ sarmatai.
Parengta pagal „Live Science“.