„B-52“ anksčiau pasirodė virš Talino minint Estijos nepriklausomybės dieną, tačiau dėl platesnių geopolitinių įvykių regione šis skrydis turėjo kitokį kontekstą, rašo „The War Zone“.
Skrisdamas virš Talino strateginis bombonešis prisijungė prie formuotės, kurioje buvo keturi „F-35A“ naikintuvai ir pora „F/A-18“. Labai tikėtina, kad tai buvo Nyderlandų karališkųjų oro pajėgų pavyzdžiai, šiuo metu vykdantys Baltijos šalių oro policijos misiją iš Ämari oro bazės Estijoje. „F/A-18“ prisijungė iš Suomijos karinių oro pajėgų.
Nors „B-52“ skrydis buvo planuotas, socialinėje žiniasklaidoje kilo daug spekuliacijų – ypač dėl to, kad jis įvyko prieš trejus metus nuo tos dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
TWZ pažymi, kad skrydžiai virš Talino minint Estijos nepriklausomybės dieną buvo vykdomi ir anksčiau – ir juose taip pat dalyvavo „B-52“. Tačiau šįkart jo skrydžio trajektorija nusidriekė per visas tris Baltijos šalis, palei Rusijos ir Baltarusijos sieną.
„B-52“, priklausantis 5-ajam bombonešių sparnui iš Minoto oro pajėgų bazės Šiaurės Dakotoje, yra vienas iš dviejų šiuo metu Anglijoje esančiame Fairforde dislokuotų Bombonešių operacinės grupės (BTF) lėktuvų.
Tokios dislokacijos reguliariai apima misijas Baltijos jūroje ir aplink ją, kuri yra labai svarbi ypač po plataus masto invazijos į Ukrainą ir po to kilusios įtampos tarp Rytų ir Vakarų.
Praskridęs virš Talino, „B-52“ pirmadienį tęsė skrydį rytų kryptimi, judėdamas link Sankt Peterburgo. Remiantis viešai prieinamais skrydžių sekimo interneto svetainių duomenimis, bombonešis prieš pasukdamas į pietus priartėjo maždaug 80 kilometrų iki Rusijos ir Estijos sienos.
Grįždamas atgal, „B-52“ praskrido virš Latvijos ir Lietuvos ir kirtęs Suvalkų koridorių, įskrido į Lenkijos oro erdvę. Remiantis skrydžio sekimo internete duomenimis, bombonešis pasiekė maždaug 16 kilometrų atstumą nuo Baltarusijos sienos.
Ignoruoti tokį simbolinį „B-52“ skrydį šiose konkrečiose teritorijose būtų sunku. Anot TWZ, trims Baltijos valstybėms šis „B-52“ skrydis gali būti laikomas priminimu apie JAV įsipareigojimą išlaikyti jų nepriklausomybę vis karingesnės Rusijos akivaizdoje.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“ ir apkaltino Kijevą pradėjus karą su Rusija. Tuo pat metu staiga imta normalizuoti Vašingtono ir Maskvos santykius, o JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „nebėra pagrindinis saugumo garantas Europoje“. Šie žodžiai ypač svarbūs Baltijos šalims, kurių gynyba labai priklauso nuo NATO sąjungininkių.
Tradiciškai NATO pozicija Europoje buvo paremta tikėtinu branduoliniu atgrasymu, kurį sustiprino branduolinį užtaisą galintys gabenti „B-52“ ir reguliariai dislokuojami BTF. Dabar, kai JAV užsienio politikos prioritetai ir Vašingtono lūkesčiai dėl NATO keičiasi, ši garantija atrodo gana abejotina.
Tačiau turint tai omenyje, toks jėgos demonstravimas, koks buvo surengtas pirmadienį, yra stiprus signalas ne tik Rusijai, bet ir Baltijos valstybėms, o platesne prasme – kitoms NATO aljanso narėms, kurios neabejotinai sunerimo dėl naujausių D. Trumpo administracijos žinučių Europai, rašo „The War Zone“.