Tai įvyko JAV pareigūnams išreiškus susirūpinimą dėl galimo Maskvos siekio naudoti kosminę priešpalydovinę ginkluotę, įskaitant galimą branduolinių pajėgumų panaudojimą orbitoje.
Astrofizikas Jonathanas McDowellas kovo 12 d. socialiniame tinkle „X“ atkreipė dėmesį į palydovo judėjimą, teigdamas, kad „palydovas „Kosmos-2553‘ (JAV įtaria, kad jis gali būti susijęs su branduoliniais ginklais) po beveik dvejų metų neveikimo nuo 2024 m. lapkričio 5 d. iki 2025 m. sausio 31 d. šiek tiek pakeitė orbitą“.
Palydovą „Kosmos-2553“ 2022 m. vasario 5 d. paleido Rusijos oro ir kosmoso pajėgos. Oficialūs Rusijos šaltiniai jį apibūdino kaip „technologinį erdvėlaivį“, kuriame įrengti „naujai sukurti borto prietaisai ir sistemos, skirtos jiems išbandyti radiacijos ir didelį krūvį turinčių dalelių poveikyje“. Tačiau JAV vyriausybė užsiminė, kad palydovas gali būti susijęs su bandymais, susijusiais su antžeminiais pajėgumais.
NASA Kosmoso mokslo duomenų koordinuotame archyve „Kosmos-2553“ klasifikuojamas kaip karinis žvalgybinis palydovas, kurį sukūrė Rusijos aerokosmoso gamintojas „NPO Mašinostrojenija“ ir kuris gali būti skirtas radiolokacinei žvalgybai. Dėl neaiškumų, susijusių su jo misija, pasipylė spėlionės apie galimas antrines jo funkcijas, įskaitant eksperimentus, susijusius su karu kosmose.
J. Bideno administracija anksčiau yra išreiškusi susirūpinimą dėl Rusijos pastangų kurti ir dislokuoti kosminius priešpalydovinius ginklus. Baltųjų rūmų pareigūnai mano, kad „Kosmos-2553“ gali būti platesnių Rusijos siekių išbandyti technologiją, galinčią išvesti iš rikiuotės orbitinius objektus iš rikiuotės, galbūt panaudojant branduolinį sprogdinimą, dalis.
Nors oficialiai nepatvirtinta, kad palydove yra branduolinis krovinys, mintis, kad Maskva kuria tokius pajėgumus, sukėlė nerimą JAV gynybos ir žvalgybos agentūroms. Branduolinis sprogimas kosmose galėtų sukelti elektromagnetinį impulsą (EMP), galintį paralyžiuoti ryšių, navigacijos ir stebėjimo palydovus, būtinus karinėms ir civilinėms operacijoms visame pasaulyje.
Nors Rusija atvirai neatskleidė jokių branduolinių planų, susijusių su „Kosmos-2553“, jos gynybos institucijos istoriškai siekė kosmoso pajėgumų kaip strateginio atgrasymo pastangų dalies. 2021 m. Rusijos pajėgos atliko tiesioginio nukreipimo į palydovus (ASAT) bandymą, sunaikindamos vieną iš savo neveikiančių palydovų ir sukurdamos tūkstančius orbitinių nuolaužų. Šis įvykis pabrėžė nuolatinį Maskvos susidomėjimą kovos su kosmosu operacijomis.
Vakarų analitikai nurodė, kad jei Rusija sukurtų branduolinį priešpalydovinį ginklą, ji pažeistų 1967 m. sudarytą Kosmoso erdvės sutartį, kuria draudžiama orbitoje dislokuoti branduolinius ar bet kokius kitus masinio naikinimo ginklus.
Kol kas „Kosmos-2553“ išlieka padidinto dėmesio objektu, o ekspertai atidžiai stebi bet kokius papildomus veiklos požymius, kurie galėtų patvirtinti arba išsklaidyti nuogąstavimus dėl naujo karinės konkurencijos kosmose etapo, rašo „Defence Blog“.