Neandertaliečiai buvo homininai – tai giminės linija, kuriai priklauso dabartiniai žmonės (Homo sapiens) ir mūsų išnykę giminaičiai, taip pat šimpanzės ir mažosios šimpanzės (bonobai).
H. sapiens paskutinį kartą turėjo bendrą protėvį su neandertaliečiais maždaug prieš 600 000–800 000 metų, nors dėl tikslios atsiskyrimo datos ginčijamasi. Neandertaliečiai kaip atskira populiacija atsirado prieš 400 000–350 000 metų ir išnyko maždaug prieš 34 000 metų. Neandertaliečiai buvo glaudžiai susiję su kita išnykusių, mažai žinomų žmonių giminaičių grupe, vadinama denisoviečiais.
Kaip atrodė neandertaliečiai?
Neandertaliečiai buvo labai panašūs į mus. Jei pamatytumėte neandertalietį iš nugaros, greičiausiai pamatytumėte žmogaus pavidalą, galbūt šiek tiek žemesnio ūgio, bet vaikščiojantį visiškai tiesiai. Vis dėlto jam atsisukus pradėtumėte matyti aiškius skirtumus.
Nors neandertaliečių kaukolės ir smegenys buvo didelės kaip ir mūsų, skyrėsi forma: jų galvos buvo ilgos, o ne rutulio formos, o kaktos ir viršugalviai žemesni. Jų smegenų vidinė struktūra taip pat skyrėsi nuo mūsų. Nors mokslininkai nustatė daugiau anatominių detalių, skiriančių neandertaliečius nuo H. sapiens, paaiškinti, kodėl jie atrodė kitaip, vis dar sudėtinga. Kai kurie bruožai – pavyzdžiui, dideli šonkaulių lankai ar nosys – galėjo ne tik padėti jiems puikiai jaustis šaltyje, bet ir paskatinti jų fiziškai intensyvų gyvenimo būdą.
Ar neandertaliečiai buvo kitokia rūšis nei mes?
Dauguma ekspertų sutinka, kad neandertaliečiai yra atskira rūšis. Neandertaliečių skeletai akivaizdžiai ir subtiliai skiriasi nuo H. sapiens skeletų, todėl 1864 m. mokslininkai juos pavadino Homo neanderthalensis. Šiuolaikinė senovinės DNR analizė rodo, kad neandertaliečiai poravosi su senovės Homo sapiens ir susilaukdavo vaisingų palikuonių. Tačiau kitos artimai giminingos gyvūnų rūšys – pavyzdžiui, baltieji ir rudieji lokiai – taip pat gali susilaukti vaisingų palikuonių, todėl to nepakanka, kad būtybės būtų priskirtos tai pačiai rūšiai.
Ar neandertaliečiai galėjo kalbėti?
Mokslininkai iš esmės sutaria, kad neandertaliečiai bendravo balsu, tačiau klausimas, ar jie mokėjo kalbą, išlieka neatsakytas. Jų vidinės ausies anatomija leidžia manyti, kad tam tikra kalba buvo svarbi jų kasdieniame gyvenime, ir jie tikriausiai galėjo skleisti panašų garsų spektrą kaip ir mes.
Tačiau jie galėjo nevartoti tokios sudėtingos kalbos, kokią vartojame mes. Vienas ekspertas teigia, kad neandertaliečiai galėjo kalbėti tipiško trejų metų vaiko lygiu, t. y. jie galėjo apibūdinti spalvą, formą ir skaičių, tačiau jiems būtų buvę sunku kurti sudėtingus pasakojimus ar vartoti veiksmažodžius, kuriais perteikiama praeitis, dabartis ir ateitis.
Tačiau socialinio bendravimo metu jie galėjo naudoti gestus – kaip tai darome mes ir mūsų artimi giminaičiai šimpanzės, teigiama 2023 m. tyrime.
Genetiniai tyrimai parodė, kad neandertaliečiai taip pat turėjo FOXP2 geną, kuris, atrodo, yra labai svarbus žmogaus kalbos gebėjimams. Tačiau jų versija veikė šiek tiek kitaip nei mūsų.
Apie neandertaliečių kalbą vis dar daug spėliojama, todėl kol kas negalime daryti aiškių išvadų apie neandertaliečių kalbos sudėtingumą.
Kodėl neandertaliečiai išnyko?
Neandertaliečiai, kaip išskirtinis homininų tipas, išnyko maždaug prieš 40 000 metų. Kodėl taip atsitiko, išlieka didelis klausimas.
Pagrindinis įtariamasis – klimatas. Daugelyje tyrimų, įskaitant 2022 m. žurnale „Nature Ecology and Evolution“ paskelbtą, nustatyta, kad sparti klimato kaita turėjo įtakos neandertaliečių aplinkai ir jų medžiojamiems gyvūnams, kuriais jie mito, per paskutinius 10 000 jų egzistavimo metų. Vis dėlto ir anksčiau neandertaliečiai išgyveno nestabilius klimato ekstremumus neišmirdami.
Kiti teigia, kad H. sapiens atkeliavus į Euraziją, mūsų protėviai konkuravo su neandertaliečiais dėl buveinių ir grobio, o gal net tiesiogiai su jais kovojo. Tačiau naujausi tyrimai parodė, kad ankstyvosios mūsų rūšies populiacijos Eurazijoje jau gyveno bent 100 000 metų anksčiau, nei manyta anksčiau. Be to, neturime jokių archeologinių įrodymų apie šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių konfliktus.
Labiau tikėtina, kad neandertaliečius išnykimą lėmė daugelis veiksnių. Jie gyveno palyginti mažose ir izoliuotose bendruomenėse, o tai lėmė kraujomaišą ir mažą genetinę įvairovę. Taigi, jiems galėjo kilti didesnė „lėto“ išnykimo rizika, rodo du 2019 m. tyrimai. Tikroji neandertaliečių „pabaiga“ tikriausiai buvo veikiau tylus nykimas, o ne dramatiškas finalas.
O 2024 m. žurnale „Science“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad iki 3,7 proc. neandertaliečių genomo atkeliavo iš šiuolaikinių žmonių. Tai savo ruožtu leidžia manyti, kad neandertaliečiai neišmirė patys savaime, o veikiau buvo absorbuoti ir asimiliuoti mūsų šiuolaikinių žmonių populiacijos ir baigė savo egzistenciją kaip atskira linija.
Ar žmonės ir neandertaliečiai poravosi?
Neandertaliečiai ir šiuolaikiniai žmonės neabejotinai poravosi bent trimis laikotarpiais, o šių seniai įvykusių jungtuvių pėdsakai išliko mūsų genome. 2010 m. žurnale „Science“ paskelbtame tyrime pateikti pirmieji DNR įrodymai, kad mūsų protėviai poravosi su neandertaliečiais.
2014 m. atliktas tyrimas rodo, kad gali būti išlikę iki 50 proc. pirminio neandertaliečių genomo, tačiau jis gali būti pasiskirstęs į skirtingas dalis tarp visų šiandien gyvenančių žmonių. Naujausi tyrimai rodo, kad maždaug 1–2,4 proc. Užsacharės žmonių DNR yra kilusi iš neandertaliečių. Tačiau net ir į pietus nuo Sacharos kilę žmonės turi šiek tiek neandertaliečių DNR, kurią jie tikriausiai įgijo, kai žmonės iš Eurazijos daug vėliau migravo į Afriką.
Atrodo, kad gyvų žmonių neandertaliečių genai atsirado iš vieno poravimosi etapo maždaug prieš 55–60 tūkst. metų, tačiau iš Homo sapiens fosilijų DNR žinome, kad poravimasis vyko ir anksčiau, ir vėliau, maždaug prieš 40–45 tūkst. metų, prieš pat neandertaliečių išnykimą.
Daug senesnių neandertaliečių fosilijų genetiniai duomenys taip pat byloja, kad prieš 100 000–200 000 metų vyko ir kur kas senesni susitikimai su Homo sapiens, tačiau tais poravimosi laikotarpiais nepaliko gyvų palikuonių.
Mokslininkai palygino neandertaliečių DNR su šiuolaikinių žmonių DNR – kad geriau suprastų, kaip neandertaliečių genai veikia šiandien gyvenančius žmones. Kai kurie iš labiausiai išlikusių genų buvo susiję su imunitetu – o tai logiška, nes per 300 000 metų neandertaliečiai įgijo atsparumą vietiniams Eurazijos virusams ir bakterijoms, kuris galėjo būti naudingas H. sapiens, pirmą kartą atvykusiems į žemyną. Be to, panašu, kad kitoks neandertaliečių genetinis palikimas skatina vaisingumą ir apsaugo nuo persileidimų.
Tačiau kiti poveikiai gali būti nežymūs. Pavyzdžiui, 2018 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonių, turinčių tam tikrus neandertaliečių genų variantus, smegenų forma šiek tiek skiriasi, tačiau ne tiek, kad juos susitikę tai pastebėtumėte. Neandertaliečiai mums taip pat perdavė tam tikrus genus, kurie turi įtakos mūsų cirkadiniam ciklui – o tai gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie iš mūsų mėgsta anksti keltis.
Bet kai kas iš to, kas galbūt istoriškai buvo naudinga, šiandien gali turėti neigiamą poveikį. Pavyzdžiui, dėl vieno neandertaliečių genetinio varianto šiandien žmonės yra jautresni skausmui – o tai gali lemti greitesnį senėjimą. Neandertaliečių DNR taip pat yra glaudžiai susijusi su „Vikingo liga“ arba Dupuytreno kontraktūra, kai pirštai išlinksta ir sustingsta vietoje. Išnykę žmonių giminaičiai taip pat perdavė mums genus, didinančius vilkligės, Krono ligos ir kitų autoimuninių sutrikimų riziką.
Dėl vieno konkretaus neandertaliečių genetinio varianto tikimybė sunkiai susirgti COVID-19 yra dvigubai didesnė, o paveldėjus dvi kopijas rizika dar didesnė. Vis dėlto bendras vaizdas yra sudėtingas – kitas neandertaliečių genas apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos.
Sąvokos
Homo Neanderthalensis – mokslinis neandertaliečių pavadinimas. Jie buvo pavadinti pagal Neanderio slėnį Vokietijoje, kuriame 1856 m. buvo rasta keletas pirmųjų kaulų.
Denisoviečiai – išnykę neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių giminaičiai, gyvenę visoje Azijoje. Jie pavadinti pagal Denisovo urvą Rusijoje, kur rastas pirmasis piršto kaulas.
Homininai – linija, apimanti šiuolaikinius žmones ir mūsų išnykusius giminaičius, įskaitant neandertaliečius, taip pat šimpanzes ir mažąsias šimpanzes (bonobus).
Homo sapiens – mokslinis šiuolaikinių žmonių pavadinimas. Nors Homo sapiens kryžminosi su neandertaliečiais, bet dauguma mokslininkų mano, kad jie vis tiek buvo skirtinga nuo mūsų rūšis.
Genų variantas – DNR „raidžių“, sudarančių geną, sekos skirtumas. Šiuolaikiniai žmonės iš neandertaliečių paveldėjo tam tikrus genų variantus.