Dūmų uždanga
Dūmų uždangos turi seną istoriją, tačiau iš tikrųjų jie tapo svarbūs tik Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu, kai buvo naudojami įvairūs prietaisai – nuo dūmijančių puodų iki dūmų generatorių ar artilerijos bei minosvaidžių iššaunamų dūminių užtaisų.
„Dūmai gali padėti daliniui pasiekti sėkmę mūšyje arba lemti jo nesėkmę, – teigiama JAV kariuomenės vadove . – Dūmai yra puiki kovinė priemonė, tačiau jie gali būti ir dviašmenis kalavijas“.
Dūmai gali būti puolimo ginklas. Antrojo pasaulinio karo metais JAV tankų įgulos išmoko pirmiausiai dūminiais užtaisais apšaudyti sunkesnius vokiečių tankus, kad juos apakintų pirmosiomis kontakto minutėmis – tai suteikdavo amerikiečiams galimybę aplenkti pranašesnius priešininkus arba pasitraukti iš jų ugnies lauko.
Dažniau dūmai naudojami ekranavimui, kai tarp draugiškų ir priešo pajėgų sukuriama tiršta dūmų uždanga. Tai leidžia kariams judėti ar atsitraukti nepastebėtiems, neleidžiant jų pastebėti nei tiesioginės ugnies, nei artilerijos stebėtojams.
Po Antrojo pasaulinio karo daugelyje tankų buvo sumontuoti daugiavamzdžiai dūmų išmetimo įrenginiai. Jie skirti gynybiniam naudojimui, akimirksniu paleidžiant dūmus priešais karo mašiną, kurią atakuoja prieštankinės valdomos raketos. Dabar visi JAV tankai ir pėstininkų kovos mašinos turi tokias dūmines granatas, kurios gali juos apgaubti debesiu, kol raketa dar nespėjo jų pasiekti.
Dūmai Ukrainoje
Nors Rusijos doktrinoje raginama masiškai naudoti dūmus, konflikto Ukrainoje metu to nebuvo daug. Buvo keletas žymių pavyzdžių – pavyzdžiui, 2024 m. balandžio rusų puolimas, kurį dengė kelios karo mašinose sumontuotos dūmų generavimo priemonės, išsklaidžiusios dūmus didelėje teritorijoje, tačiau tai buvo išimtys. (Kerčės tiltą saugo įvairios gynybinės priemonės, įskaitant dūmų generatorius, kurie buvo išbandyti keletą kartų).
Kai kuriuose vaizdo įrašuose matyti, kaip rusų karo technika skleidžia dūmus iš dūmų generatorių arba dūminių granatų, kai jas atakuoja bepiločiai orlaiviai.
Kadangi dūmus skleidžianti mašina tampa matomu taikiniu, rusai taip pat bandė įrengti dūmų generatorius mažuose vikšriniuose robotuose (angl. Uncrewed Ground Vehicles, UGV). 2024 m. vaizdo įraše matyti, kaip bandomas vienas iš tokių UGV. Kitame, nufilmuotame šių metų pradžioje, matyti, kaip UGV išilgai kelio išdėsto eilę dūmų generatorių ir juos įjungia, kad sukurtų dūmų uždangą.
Tačiau iš tiesų dūmų uždangos panaudojimų nebuvo tiek daug, kiek galima buvo tikėtis. Taip gali būti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų yra ta, kad dūmų naudojimas reikalauja nemažai žvalgybos. Dūmų veiksmingumas labai priklauso nuo to, kur jie yra išdėstyti vyraujančio vėjo atžvilgiu. Kaip pažymima JAV vadove, dūmai gali būti dviašmenis kalavijas, kuris gali apakinti tiek draugiškus, tiek priešo kareivius.
Kitas dalykas yra tai, kad uždengimas dūmais didina mūšio lauko sumaištį. Žengiant į priekį pro dūmų uždangą priešas gali jūsų nematyti, tačiau tai taip pat trukdo jums matyti, kur einate. Pajėgoms, kurių vadovavimas ir koordinavimas abejotinas, tai gali būti per didelis iššūkis. Dėl tos pačios priežasties naktinių puolimų būna palyginti nedaug – geras matomumas viską supaprastina.
Trečia, dūmai paprastai nėra veiksmingi prieš termovizorius, kurie vis dažniau naudojami mūšio lauke. 1998 m. straipsnyje buvo keliamas klausimas, ar dūmai dar tebėra naudingi – ir tai buvo gerokai anksčiau, nei atsirado daugybė FPV atakos dronų su 250 dolerių vertės termovizoriumi.
Tai išryškina paskutinį dalyką. Nors dūmų uždanga gali užkirsti kelią stebėjimui nuo žemės, ji ne tokia veiksminga siekiant užkirsti kelią stebėjimui iš oro. Dronai gali praskristi virš dūmų uždangos ir pažvelgti už jos. Ir nors stebėtojai ant žemės turi žvelgti pro nemažą dūmų sluoksnį horizontaliai, žiūrint vertikaliai žemyn, tai sudaro mažiau vizualinių kliūčių. Tikėtina, kad dėl visų šių priežasčių dūmai nėra tokie veiksmingi prieš bepiločius orlaivius, kaip prieš valdomas raketas.
Su dronais viskas geriau
Dūmų generatoriaus įrengimas ant FPV drono suteikia naują dimensiją. Vaizdo įraše dronas keliauja aukštyn ir žemyn, kad sustiprintų dūmų uždangą, todėl dūmų užsklanda naudojama tik reikiamoje vietoje. Dronas gali laisvai judėti, kompensuodamas vėjo kryptį, ir pradėti gaminti dūmus būtent tada ir ten, kur reikia.
Tačiau dėl pirmiau aprašytų apribojimų dronų dūmų uždangos Ukrainoje gali neturėti didelio poveikio. Jos būtų daug naudingesnės konflikte, kuriame kita pusė taip pat neturėtų dronų.
Tačiau tai rodo, kiek daug naudos galima gauti kūrybiškai naudojant dronus kaip pristatymo platformas. Liepsną skleidžiantis ir termitu viską deginantis „Dragon Drone“ iš nišinės, tik griovimui tinkamos amunicijos pavertė ginklu, galinčiu sudeginti šimtus metrų medžių juostos. Dronų panaudojimas nebrangias plataus vartojimo „medžiotojų kameras“ kameras paverčia naudingais mūšio lauko jutikliais.
Dūmų uždangos dronai gali ir nepakeisti žaidimo. Dronai su ašarinėmis dujomis gali būti reikšmingesni – ir Rusija jau išbandė juos Ukrainoje. Tačiau atrodo tikėtina, kad dronuose atsiras ir kitų prietaisų – todėl tikėtina, kad tokių eksperimentų, iš kurių kai kurie gali būti sėkmingesni, sulauksime kur kas daugiau, rašo „Forbes“.