Tai pirmas kartas, kai tokios technologijos atskleistos viešai. Įrenginio nuotrauką paskelbė leidinys „South China Morning Post“.
Įrenginys gali būti naudojamas ir su pilotuojamais, ir su nepilotuojamais povandeniniais laivais.
Kūrimą atliko Kinijos laivų mokslinių tyrimų centras, bendradarbiaudamas su Valstybine giluminių pilotuojamų povandeninių laivų laboratorija.
Pjaustytuvas skirtas šarvuotiems kabeliams, apsaugotiems plieno, gumos ir polimerų sluoksniais, – būtent šiomis linijomis perduodama 95 proc. pasaulio duomenų.
Oficialiai nurodoma, kad prietaisas skirtas civiliniams tikslams ir gelbėjimo operacijoms. Tačiau analitikams kelia nerimą jo, kaip karinės ir ekonominės įtakos priemonės, potencialas. Ši technologija gali būti naudojama siekiant išjungti ryšį strategiškai svarbiose vietose, rašo „Militarnyj“.
Pastaruoju metu Europoje vis daugiau dėmesio skiriama pažeistų povandeninių kabelių problemai dėl jų svarbos ryšiams, ekonomikai ir saugumui. 2023 m. Švedijos vyriausybė pareiškė, kad šalį su Estija jungiantį povandeninį telekomunikacijų kabelį sugadino „išorės jėga“.
2024 m. Suomijos bendrovė „Cinia“ pranešė apie po Baltijos jūra nutiesto ryšių kabelio problemas. Tais pačiais metais po panašaus incidento tarp Suomijos ir Vokietijos buvo aptiktas pažeistas povandeninis ryšio kabelis tarp Lietuvos ir Švedijos.
2025 m. vasarį Baltijos jūroje aptiktas dar vienas povandeninis kabelis tarp Suomijos ir Vokietijos.