Daug daugiau pinigų – dešimtys milijardų eurų naujų išlaidų, paskirstytų per šešerius metus, bus skirti daugeliui dalykų, kurių Europa negali būti tikra kad gaus iš Amerikos: raketinei artilerijai, kosminei navigacijai ir oro gynybai.
„Investicijos į stipresnę karinę gynybą, kovos su hibridinėmis grėsmėmis priemones ir didesnę paramą Ukrainai“ lėmė Švedijos vyriausybės trečiadienį paskelbtą biudžeto padidinimą. „Rusijos agresija prieš Ukrainą yra lemiamas Švedijos ir Europos saugumo klausimas“, – nurodė ministro pirmininko Ulfo Kristerssono vyriausybė.
37 mėnesius trukęs Rusijos karas prieš Ukrainą paskatino Švediją praėjusiais metais įstoti į NATO – po užsitęsusio paraiškų teikimo laikotarpio, kurį apsunkino Turkijos prieštaravimai. Ta pati agresija privertė ankstesnę Švedijos vyriausybę padidinti išlaidas gynybai nuo mažiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto iki šiek tiek daugiau nei 2 proc.
Susiję straipsniai
Jei U. Kristerssono planas bus įgyvendintas, iki 2035 m. Švedija gynybai išleis 3,5 proc. BVP – iš esmės per dešimtmetį išlaidos gynybai patrigubės. Milijardai dolerių būtų skirti Ukrainai.
Kadaise buvusi neutrali ir didžiąja dalimi kariniu požiūriu savarankiška, Švedija jau turi plačią ir įvairialypę gynybos pramonę, kuri gamina kovos mašinas „CV90“, naikintuvus „Gripen“, haubicas „Archer“, modernius povandeninius ir antvandeninius laivus.
Tačiau Švedija, kaip ir visos NATO šalys, dėl tam tikrų pajėgumų yra labai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų. Tolimojo nuotolio oro gynybai švedai naudoja amerikiečių gamybos „Patriot“, naviguoja naudodamiesi amerikiečių GPS palydovų flotile ir naudojasi didžiuliu JAV kosmoso pajėgų palydovų tinklu, kad gautų svarbią žvalgybos informaciją.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kelia abejones Europos galimybe naudotis visais šiais ištekliais, rašo „Forbes“.
JAV Administracija, pritardama Rusijos interesams Ukrainoje, buvo laikinai sustabdžiusi pagalbą ir žvalgybos paramą Ukrainai. D. Trumpas pradėjo prekybos karą su NATO šalimi Kanada, keistai siekdamas paversti ją JAV valstija. Jis miglotai pagrasino atimti Grenlandiją iš Danijos – kitos NATO narės.
Vokietijos kanclerio pareigas einantis Friedrichas Merzas buvo vienas pirmųjų Europos lyderių, suvokusių ilgalaikes Amerikos polinkio į autoritarizmą pasekmes. Vasarį F. Merzas pareiškė, kad Europa turi pasiekti „strateginę nepriklausomybę“ nuo Jungtinių Valstijų. Vokietijos įstatymų leidėjai greitai sukūrė finansavimo mechanizmą, kad būtų galima labai padidinti Vokietijos išlaidas gynybai – o dabar jo pavyzdžiu seka Švedija.
Vienas iš prioritetų – „atpratinti“ Švedijos pajėgas nuo JAV palaikomos GPS navigacijos sistemos, iš dalies skiriant daugiau lėšų Europos alternatyvai – „Galileo“ sistemai. Kitas prioritetas – stipresnės raketinės artilerijos pajėgos.
„Patriot“ pakeitimas gali būti sunkiausias švedų uždavinys. „Aš tai laikyčiau dideliu prioritetu“, – „Sweden Herald“ sakė Švedijos Gynybos universiteto karo mokslininkas Oscaras Jonssonas. Tačiau iš tikrųjų yra tik viena alternatyva 150 km nuotolio „Patriot“: Prancūzijos ir Italijos „SAMP/T“ ir raketų gamintojai MBDA, kurie per metus pagamina tik keletą baterijų.
Jei Švedijos vyriausybė rimtai nusiteikusi nutraukti savo ir NATO karinę priklausomybę nuo Jungtinių Valstijų, tikimasi, kad Švedija teirausis dėl prisijungimo prie „SAMP/T“ programos ir jos išplėtimo, rašo „Forbes“.