Skenavimas leido pamatyti naują katilinės vaizdą, patvirtinantį liudininkų pasakojimus, kad inžinieriai iki pat pabaigos dirbo, kad išlaikytų šviesas laive. Kompiuterinis modeliavimas taip pat rodo, kad laivo žūtį lėmė daugmaž A4 popieriaus lapo dydžio kiaurymės laivo korpuse.
„Titanikas“ yra paskutinis išlikęs katastrofos liudininkas, ir jis vis dar turi ką papasakoti“, – sako „Titaniko“ analitikas Parksas Stephensonas. Skenavimas buvo atliekamas naujam „National Geographic“ ir „Atlantic Productions“ dokumentiniam filmui „Titanic: The Digital Resurrection“.
3800 m gylyje lediniuose Atlanto vandenyse esantis laivas buvo kartografuotas naudojant povandeninius robotus. Skaitmeninei kopijai sukurti buvo panaudota daugiau nei 700 000 nuotraukų, padarytų iš visų prieinamų kampų. Nuskenuotas vaizdas leidžia pirmą kartą pamatyti visą „Titaniko“ vaizdą.
Didžiulis laivo priekigalis guli vertikaliai ant jūros dugno – beveik taip, tarsi tęstų savo kelionę. Tačiau už 600 m nuo jo esantis laivagalis – tai sulamdyto metalo krūva. Jis buvo pažeistas, kai laivui lūžus pusiau, laivagalis atsitrenkė į jūros dugną.
Naujoji technologija suteikė galimybę kitaip tyrinėti laivą. „Tai tarsi nusikaltimo vieta: reikia matyti, kokie yra įrodymai, atsižvelgiant į jų buvimo vietą, – sako P. Stephensonas. – O norint suprasti, kas čia įvyko, labai svarbu turėti išsamų visos sudužusio laivo vietos vaizdą.“
Nuskenavus matyti naujos detalės stambiu planu, įskaitant iliuminatorių, kurį greičiausiai sudaužė ledkalnis. Tai sutampa su išgyvenusiųjų liudininkų pranešimais, kad susidūrimo metu į kai kurių žmonių kajutes pateko ledo.
Ekspertai tyrinėjo ir vieną iš didžiulių „Titaniko“ katilinių – ją lengva pamatyti skene, nes ji yra laivagalio galinėje dalyje, toje vietoje, kur laivas lūžo į dvi dalis.
Keleiviai pasakojo, kad laivui grimztant šviesa jame vis dar degė. Skaitmeninėje kopijoje matyti, kad kai kurie katilai yra įgaubti – o tai leidžia manyti, kad jie vis dar veikė, kai paniro į vandenį. Ant laivagalio denio taip pat aptiktas atidarytas vožtuvas, rodantis, kad garas vis dar tekėjo į elektros gamybos sistemą. Tai galėjo būti Josepho Bello vadovaujamos inžinierių komandos, kuri pasiliko ir į krosnis krovė anglis, kad būtų galima išlaikyti šviesą skęstančiame laive, dėka. Visi jie žuvo, tačiau jų didvyriški veiksmai išgelbėjo daugybę gyvybių, teigia analitikas.
„Jie išlaikė šviesas ir elektrą iki galo, kad įgula turėtų laiko saugiai nuleisti gelbėjimo valtis į vandenį turint šiek tiek šviesos, o ne visiškoje tamsoje, – sako jis. – Jie kuo ilgiau tramdė chaosą, ir visa tai tarsi simbolizavo šis atviras garo vožtuvas, tiesiog stūksantis laivagalyje.“
Naujas modelis taip pat leido geriau suprasti, kaip vyko skendimas. Remiantis išsamiu laivo struktūriniu modeliu, sukurtu pagal „Titaniko“ brėžinius, žinoma informacija apie laivo greitį, kryptį ir padėtį – o taip pat ir prognozė, kokia žala buvo padaryta laivui atsitrenkus į ledkalnį.
„Norėdami atkurti „Titaniko“ nuskendimą, pasitelkėme pažangius skaitinius algoritmus, kompiuterinį modeliavimą ir superkompiuterių galimybes“, – sakė tyrimui vadovavęs Londono universitetinio koledžo profesorius Jeom-Kee Paikas.
Modeliavimas rodo, kad laivas tik nubruožė ledkalnį, todėl liko kelios išilgai siauro korpuso ruožo einančios linijos.
„Titanikas“ turėjo būti nenuskandinamas, suprojektuotas taip, kad išsilaikytų ant vandens net ir užliejus keturis vandeniui nelaidžius skyrius. Tačiau modeliavimo metu apskaičiuota, kad ledkalnio padaryta žala pasiskirstė šešiuose skyriuose.
„Skirtumas tarp „Titaniko“ nuskendimo ir nenuskendimo yra tik smulkios, maždaug popieriaus lapo dydžio skylės, – sakė Niukaslo universiteto (JK) jūrų architektūros docentas Simonas Bensonas. – Tačiau problema ta, kad tos mažos skylutės yra per visą laivo ilgį, todėl vanduo lėtai, bet užtikrintai pateko į visas tas skyles, o galiausiai skyriai buvo užlieti iki viršaus ir „Titanikas“ nuskendo.“
Deja, skenuotoje nuotraukoje pažeidimų nematyti – nes apatinė laivagalio dalis paslėpta po nuosėdomis.
„Titaniko“ žmogiškoji tragedija vis dar labai ryški. Laivo keleivių asmeniniai daiktai išbarstyti jūros dugne. Skenavimas suteikė naujų žinių apie tą šaltą 1912 m. naktį, tačiau ekspertams prireiks ne vienerių metų, kad iki galo ištirtų kiekvieną 3D kopijos detalę, rašo BBC.
Herojiška įgulos auka: nauji duomenys atskleidė detales apie paskutines „Titaniko“ gyvavimo akimirkas
Atlikus išsamią skaitmeninio „Titaniko“ skeno analizę, paaiškėjo naujos įžvalgos apie paskutines lainerio valandas. Tiksli 3D kopija parodė, kaip laivas, 1912 m. atsitrenkęs į ledkalnį, subyrėjo į dvi dalis – per katastrofą žuvo 1500 žmonių.
Skenavimas leido pamatyti naują katilinės vaizdą, patvirtinantį liudininkų pasakojimus, kad inžinieriai iki pat pabaigos dirbo, kad išlaikytų šviesas laive. Kompiuterinis modeliavimas taip pat rodo, kad laivo žūtį lėmė daugmaž A4 popieriaus lapo dydžio kiaurymės laivo korpuse.
„Titanikas“ yra paskutinis išlikęs katastrofos liudininkas, ir jis vis dar turi ką papasakoti“, – sako „Titaniko“ analitikas Parksas Stephensonas. Skenavimas buvo atliekamas naujam „National Geographic“ ir „Atlantic Productions“ dokumentiniam filmui „Titanic: The Digital Resurrection“.
3800 m gylyje lediniuose Atlanto vandenyse esantis laivas buvo kartografuotas naudojant povandeninius robotus. Skaitmeninei kopijai sukurti buvo panaudota daugiau nei 700 000 nuotraukų, padarytų iš visų prieinamų kampų. Nuskenuotas vaizdas leidžia pirmą kartą pamatyti visą „Titaniko“ vaizdą.
Didžiulis laivo priekigalis guli vertikaliai ant jūros dugno – beveik taip, tarsi tęstų savo kelionę. Tačiau už 600 m nuo jo esantis laivagalis – tai sulamdyto metalo krūva. Jis buvo pažeistas, kai laivui lūžus pusiau, laivagalis atsitrenkė į jūros dugną.
Naujoji technologija suteikė galimybę kitaip tyrinėti laivą. „Tai tarsi nusikaltimo vieta: reikia matyti, kokie yra įrodymai, atsižvelgiant į jų buvimo vietą, – sako P. Stephensonas. – O norint suprasti, kas čia įvyko, labai svarbu turėti išsamų visos sudužusio laivo vietos vaizdą.“
Nuskenavus matyti naujos detalės stambiu planu, įskaitant iliuminatorių, kurį greičiausiai sudaužė ledkalnis. Tai sutampa su išgyvenusiųjų liudininkų pranešimais, kad susidūrimo metu į kai kurių žmonių kajutes pateko ledo.
Ekspertai tyrinėjo ir vieną iš didžiulių „Titaniko“ katilinių – ją lengva pamatyti skene, nes ji yra laivagalio galinėje dalyje, toje vietoje, kur laivas lūžo į dvi dalis.
Keleiviai pasakojo, kad laivui grimztant šviesa jame vis dar degė. Skaitmeninėje kopijoje matyti, kad kai kurie katilai yra įgaubti – o tai leidžia manyti, kad jie vis dar veikė, kai paniro į vandenį. Ant laivagalio denio taip pat aptiktas atidarytas vožtuvas, rodantis, kad garas vis dar tekėjo į elektros gamybos sistemą. Tai galėjo būti Josepho Bello vadovaujamos inžinierių komandos, kuri pasiliko ir į krosnis krovė anglis, kad būtų galima išlaikyti šviesą skęstančiame laive, dėka. Visi jie žuvo, tačiau jų didvyriški veiksmai išgelbėjo daugybę gyvybių, teigia analitikas.
„Jie išlaikė šviesas ir elektrą iki galo, kad įgula turėtų laiko saugiai nuleisti gelbėjimo valtis į vandenį turint šiek tiek šviesos, o ne visiškoje tamsoje, – sako jis. – Jie kuo ilgiau tramdė chaosą, ir visa tai tarsi simbolizavo šis atviras garo vožtuvas, tiesiog stūksantis laivagalyje.“
Naujas modelis taip pat leido geriau suprasti, kaip vyko skendimas. Remiantis išsamiu laivo struktūriniu modeliu, sukurtu pagal „Titaniko“ brėžinius, žinoma informacija apie laivo greitį, kryptį ir padėtį – o taip pat ir prognozė, kokia žala buvo padaryta laivui atsitrenkus į ledkalnį.
„Norėdami atkurti „Titaniko“ nuskendimą, pasitelkėme pažangius skaitinius algoritmus, kompiuterinį modeliavimą ir superkompiuterių galimybes“, – sakė tyrimui vadovavęs Londono universitetinio koledžo profesorius Jeom-Kee Paikas.
Modeliavimas rodo, kad laivas tik nubruožė ledkalnį, todėl liko kelios išilgai siauro korpuso ruožo einančios linijos.
„Titanikas“ turėjo būti nenuskandinamas, suprojektuotas taip, kad išsilaikytų ant vandens net ir užliejus keturis vandeniui nelaidžius skyrius. Tačiau modeliavimo metu apskaičiuota, kad ledkalnio padaryta žala pasiskirstė šešiuose skyriuose.
„Skirtumas tarp „Titaniko“ nuskendimo ir nenuskendimo yra tik smulkios, maždaug popieriaus lapo dydžio skylės, – sakė Niukaslo universiteto (JK) jūrų architektūros docentas Simonas Bensonas. – Tačiau problema ta, kad tos mažos skylutės yra per visą laivo ilgį, todėl vanduo lėtai, bet užtikrintai pateko į visas tas skyles, o galiausiai skyriai buvo užlieti iki viršaus ir „Titanikas“ nuskendo.“
Deja, skenuotoje nuotraukoje pažeidimų nematyti – nes apatinė laivagalio dalis paslėpta po nuosėdomis.
„Titaniko“ žmogiškoji tragedija vis dar labai ryški. Laivo keleivių asmeniniai daiktai išbarstyti jūros dugne. Skenavimas suteikė naujų žinių apie tą šaltą 1912 m. naktį, tačiau ekspertams prireiks ne vienerių metų, kad iki galo ištirtų kiekvieną 3D kopijos detalę, rašo BBC.