2021 m. su fanfaromis pristatytas kaip ekonomiška penktosios kartos alternatyva Vakarų naikintuvams, tokiems kaip „F-35“ ir „F-22“ – „Su-75“ buvo skirtas šalims, negalinčioms įsigyti amerikietiškų orlaivių dėl biudžeto ar politinių apribojimų.
Koncepcijoje buvo numatytas vieno variklio „nematomas“ reaktyvinis lėktuvas, pasižymintis radarų išvengiančia konstrukcija ir modernia avionika, skirtas tiek misijoms „oras-oras“, tiek „oras-žemė“.
Tačiau praėjus daugiau nei trejiems metams orlaivis tebėra tik maketas. Kaip pažymėjo JAV žurnalistas Calebas Larsonas leidinyje „19FortyFive“ neseniai publikuotame straipsnyje , „Su-75“ „niekur neskrenda“.
Susiję straipsniai
Iš pradžių tikėtasi, kad pirmieji bandomieji skrydžiai įvyks 2023 m., tačiau iki šiol nesukurtas nė vienas skraidantis prototipas. Rusijos gynybos pramonės atstovai pateikė tik miglotą informaciją, o pagrindiniai terminai ne kartą buvo nukelti.
Dėl 2022 m. Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą Maskvos gynybos prioritetai persiskirstė. Užuot investavęs į brangiai kainuojančius aviacijos projektus, Kremlius daug dėmesio skyrė artilerijos, bepiločių orlaivių ir raketų gamybai – ginklų sistemoms, kurių nedelsiant prireikia mūšio lauke.
Problemą dar labiau apsunkina didėjanti Rusijos izoliacija nuo pasaulinių tiekimo grandinių. Vakarų sankcijos apribojo prieigą prie esminių komponentų, įskaitant pažangias mikroschemas, reikalingas naujos kartos aviacinei technikai, taip pat ir prie naujų technologijų.
Finansavimas taip pat yra ribotas. Pranešama, kad Rusijos vyriausybė skiria lėšų socialinėms išmokoms ir pašalpoms Ukrainoje žuvusių karių šeimoms. Šis finansinis spaudimas apribojo gynybos sektoriaus galimybes vykdyti ilgalaikius aukštųjų technologijų projektus.
Netgi galimi eksporto pardavimai atrodo sunkiai pasiekiami. Šalys, turinčios išteklių įsigyti pažangių naikintuvų, renkasi pasiteisinusias platformas – pavyzdžiui, JAV gaminamus „F-35“. Tuo tarpu valstybės, tradiciškai laikomos rusiškos įrangos pirkėjomis, dvejoja, nurodydamos susirūpinimą dėl patikimumo ir neaiškią „Su-75“ ateitį.
Pasak C. Larsono, „inžineriniai sunkumai, susiję su „nematomos“ aviacijos technologijomis, kartu su Rusijos gynybos pramonės perėjimu nuo naujų projektų prie puolimo Ukrainoje palaikymo, siekiant patenkinti labiau neatidėliotinus poreikius, ir svarbiausių komponentų trūkumas dėl griežto sankcijų režimo beveik pražudė naikintuvą“.
Galiausiai didžiausias „Su-75“ priešininkas gali būti ne konkuruojantys orlaiviai, o realybė, susijusi su suvaržyta Rusijos ekonomika, jos izoliuota pramone ir karu, kuris ir toliau atima dėmesį, kapitalą ir pasitikėjimą, rašo „Defence Blog“.