Tačiau tai yra realiai veikiantis ginklas, sukurtas „HELMA-P“ sistemos pagrindu, kuri 2024 m. buvo dislokuota saugoti dangų virš Paryžiaus per olimpines žaidynes, kad būtų galima kovoti su bet kokiais bepiločiais orlaiviais. Naujoji nešiojamoji versija skirta naikinti daugiausia statinius taikinius – pavyzdžiui, brezentines palapines, įvairią elektroninę įrangą ir optoelektroninius prietaisus, praneša „European Defense Review“.
„Defense Express“ atkreipia dėmesį, kad nors bendrovė aiškiai nesako, kad jų sistema gali numušti dronus – dėl akivaizdžių problemų, susijusių su spindulio išlaikymu viename judančio taikinio taške – praktika rodo, kad net trumpalaikio lazerio poveikio turėtų pakakti, kad būtų „apakinta“ drono optika ir galbūt ištirptų apsauginis kameros stiklas, kuris paprastai pagamintas iš plastiko.
Toks įdomus efektas, dėl kurio pigūs bepiločiai orlaiviai tampa bejėgiais net prieš mažos galios lazerius, buvo pastebėtas demonstruojant Turkijos bendrovės „Aselsan“ lazerinę sistemą „Gökberk“. Šiuo atveju gana trumpas lazerio spindulio poveikis efektyviai neutralizavo droną jo nesunaikindamas. Žmogaus nešiojamas „HELMA-LP“ gali pataikyti į taikinius 300–500 metrų atstumu, o tipinė įsijungimo trukmė – nuo 5 iki 15 sekundžių.
Nešiojamojo lazerio galingumas, nors ir nenurodytas, akivaizdžiai yra gerokai mažesnis už stacionaraus varianto. Didelis „HELMA-P“ gali sunaikinti taikinius 1000 metrų atstumu arba „apakinti“ dronus iki 3000 m atstumu, o jo deklaruojama galia yra palyginti kukli: 2 kW.
Mažesnę „HELMA-LP“ sistemą sudaro pats lazerinis šautuvas, du kabeliai ir kuprinė su baterijomis, iš viso sverianti 15 kg. Lazeris pagamintas pagal „AR-15“ šautuvo pavyzdį, jame įrengti standartiniai laikikliai taikikliams, jei naudotojas nori padidinti šaudymo tikslumą. Maksimali lazerio spindulio nepertraukiamo veikimo trukmė – 60 sekundžių, spindulio skersmuo – 20 mm 500 metrų atstumu. Šaudant iš gulimos padėties, kuprinę su akumuliatoriais galima padėti ant žemės ir naudoti stabilizuoti taikymąsi.