Eksperto žodis
Vienas iš labiausiai paplitusių mitų yra tas, kad virinant vandenį du kartus jame kaupiasi kenksmingos medžiagos. Teigiama, kad pakartotinai virinant vandenį jame susikaupia daugiau mineralinių druskų, arseno, nitratų ar fluoridų, kurių per didelis kiekis gali būti pavojingas sveikatai.
Lenkų biologas, žurnalistas ir populiaraus tinklaraščio apie mokslą autorius Łukaszas Sakowski paaiškino, kad iš tikrųjų virimo metu nusėdusios nuosėdos yra netirpios vandenyje ir nusėda ant virdulio dugno, užuot patekusios į mūsų organizmą. Net jei dalis jų patenka į arbatą ar kavą, tai nekelia pavojaus sveikatai – nes šie mineralai nėra toksiški.
Dar vienas argumentas prieš pakartotinį vandens virinimą yra tas, kad toks vanduo skatina bakterijų dauginimąsi.
Iš tiesų, ilgai atviroje talpykloje stovintis vanduo gali tapti palankia terpe mikroorganizmams veistis, todėl nereikėtų gerti vandens, kuris visą dieną stovėjo virdulyje ar puodelyje. Tačiau, anot biologo, pakartotinai užvirinus vandenį sunaikinamos visos bakterijos, todėl pavojaus gerti tokį vandenį nėra.
Priežastys, kodėl galbūt reikėtų to vengti
Tačiau nors pakartotinis vandens virinimas nekelia pavojaus sveikatai, yra priežasčių, dėl kurių galbūt reikėtų to ir vengti.
Nors mineralinės nuosėdos nėra kenksmingos sveikatai, jos gali neigiamai paveikti virdulio tarnavimo laiką. Kuo dažniau verdame vandenį, tuo greičiau jame kaupiasi nuosėdos, o tai gali lemti greitesnį prietaiso nusidėvėjimą. Reguliarus kalkių šalinimas gali padėti, tačiau jei norime prailginti virdulio tarnavimo laiką – geriau kiekvieną kartą išpilti likusį vandenį ir užvirinti šviežią.
Kitos priežastys yra ekonomiškumas ir ekologija. Viena vertus, verdant tą patį vandenį kelis kartus taupomas vanduo, tačiau kita vertus, dėl to padidėja energijos sąnaudos. Jei norime sumažinti sąskaitas ir rūpintis aplinka, verta virinti tik tiek vandens, kiek iš tikrųjų reikia.
Parengta pagal „Interia“.