Tankai, kurie yra dalis 245 mln. dolerių vertės karinės pagalbos paketo, apie kurį Australijos vyriausybė paskelbė 2024 m., dar nebuvo išvežti iš Australijos teritorijos, praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po įsipareigojimo. Vėlavimas susijęs su reikalavimu gauti oficialų JAV leidimą prieš perduodant JAV pagamintą gynybos įrangą trečiajai šaliai.
Australijos žiniasklaidos kompanijos ABC duomenimis, vėlavimą paskatino ir praeitą mėnesį prezidento Donaldo Trumpo įsakymu laikinai sustabdyta karinė pagalba Ukrainai. Nors tankai buvo dalis platesnio Australijos įsipareigojimo remti Ukrainos gynybą nuo Rusijos invazijos, dabar planas atrodo įstrigęs.
„Pradedame abejoti, ar ukrainiečiai tikrai nori šių karinių mašinų – tanko stogas yra silpniausia „Abrams“ vieta, o tai yra dronų karas“, – ABC sakė neįvardytas gynybos pareigūnas. Ši pastaba skamba vis garsėjant kritikai, kad sunkiai šarvuoti „M1A1“ gali netikti besikeičiančioms Ukrainos kovos sąlygoms, kur dažnai vyksta dronų atakos ir yra didelis lengvų, mobilių vienetų poreikis.
Vis dėlto Ukrainos pajėgos toliau ieško bet kokių prieinamų karinių mašinų, įskaitant senus muziejinius šarvuočius – pavyzdžiui, britišką šarvuotą automobilį „Ferret“ – o tai rodo, kad jiems labai trūksta karinės technikos.
Pristatymą dar labiau apsunkina spekuliacijos dėl galimų taikos derybų. Būtų gėdinga, jei tankai būtų laivuose vidury vandenyno, jei būtų paskelbtas ugnies nutraukimas, pridūrė šaltinis.
Gynbos departamento atstovas ABC pateiktame pareiškime sakė: „Australija ir toliau siekia 2025 m. pristatyti „M1A1 Abrams“ tankus. „M1A1“ eksporto procesas tebevyksta. Gynybos departamentas toliau bendradarbiauja su Ukrainos vyriausybe pagal sutartus dovanos susitarimus, įskaitant pristatymą ir techninę priežiūrą.“
2007 m. Australija įsigijo 59 „M1A1“ tankus, iš kurių nė vienas nebuvo panaudotas kovose. Jie palaipsniui yra atitraukiami nuo tarnybos ir keičiami modernesniais „M1A2“ modeliais, rašo „Defence Blog“.