Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) teigimu, šiuo metu veikia 1163 perspėjimo sirenos. Ir vertinant pagal viešus atsiliepimus socialiniuose tinkluose, šis augantis skaičius pasiteisina: šiemet kaip niekad daug internautų liudijo, kad išgirdo sirenas tiek didmiesčiuose, tiek už jų ribų. Buvo ir žmonių kurie džiaugėsi, kad pagaliau išgirdo sirenas, pirmą kartą.
„Beveik miškuose, apie 40 km nuo Vilniaus, apie 5 km nuo Paberžės. Garsas girdimas net pro uždarytus langus. Išėjus laukan – tikrai garsu. Jei ne telefono žinutė, bučiau labai išsigandusi“, – rašė viena „Facebook“ vartotoja.
Tačiau vis dar pasitaikė atvejų, kai skundžiamasi, kad sirenų nesigirdi (pavyzdžiui, Minsko plente, Riešėje, Dvarčionyse Vilniuje, Kaune Ringauduose, Kalnėnuose).
Susiję straipsniai
Taip pat buvo ir negavusių žinučių. „[Vilniuje] Konstitucijos pr. nesigirdėjo, iš 4 „Telia“ numerių nė vienas negavo pranešimo“, – skundėsi vienas internautas. Kai kurie nurodė, kad negavę žinučių mobiliuoju ryšiu, sulaukė jos per programėlę „LT72“ – kas vis dėlto nėra itin gerai, nes kriziniu atveju interneto ryšys gali būti sutrikęs.
Tačiau galima pamatyti skundų, kad tuo metu, kai per nacionalinį transliuotoją LRT buvo skaitomas pranešimas, jo internetinė svetainė lrt.lt neveikė – ką reikėtų laikyti išties kritiniu trūkumu.
Kalbant apie išankstinį perspėjimą apie būsimą testą – ir informavimą jo metu – šį pavasarį situacija jau buvo geresnė nei anksčiau – išankstiniai PAGD pranešimai buvo išplatinti naujienų agentūrose (bet nebuvo išsiųsti tiesiogiai didiesiems ir regioniniams portalams), tačiau paties testo metu užsukus į PAGD svetainę, žinutė, kad bus (ar yra) vykdomas Gyventojų perspėjimo sistemos testas, vėl buvo kažkur toliau puslapyje: pirmąja ir pagrindine naujiena kažkodėl buvo poros savaičių žinutė apie tai, kad pradeda veikti konsultacinis telefonas civilinės saugos klausimams.
Šiemet nebuvo pastebėta nerimo ir socialinių tinklų grupėse, kur renkasi Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai – jei 2024 m. rudenį ten buvo galima rasti klausimų, kodėl kaukia sirenos ar net buvo klausimų, ar tai nereiškia prasidedančio Rusijos puolimo, šį pavasarį jau iš anksto buvo matyti vieno iš lankytojų žinutė, kad netrukus vyks perspėjimo sistemos testas, todėl nerimauti neverta.
Vis dėlto žmonės skundėsi, kad žinutės į telefonus atėjo gana nemažu laiko skirtumu – kai kuriems jau tik tada, kai sirenos buvo išjungtos.
„Taip jau veikia sistema, – paprašytas paaiškinti tokį delsimą, portalui Lrytas nurodė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM viršininkas Ernestas Trunovas. – Ji išsiunčia pranešimą viena kalba, tada kita kalba, trečia kalba, kurios nustatytos, ir paskui tie pranešimai keliauja per operatorių infrastruktūrą, ir ten dar gali būti užlaikymų ar perdavimų, ir tada galiausiai pranešimai keliauja į operatorių bokštus. Tad visoje šitoje grandinėje gali atsirasti tam tikras laiko tarpas, kai vienas pranešimas ateis anksčiau, kitas vėliau – tačiau tai yra minučių klausimas“.
„Tele2“ viešųjų ryšių atstovė Asta Buitkutė atkreipė dėmesį, kad šios žinutės siunčiamos ne taip pat, kaip įprastinės SMS žinutės.
„Įspėjamieji pranešimai siunčiami ne kaip įprasta SMS žinutė, tai vykdoma tiesiai per mobiliojo ryšio bokštus, taigi, informacija pasiekia tik tuos vartotojus, kurie pranešimo siuntimo momentu būna PAGD nustatytoje siuntimo teritorijoje ir kurių telefonas jungiasi prie tų ryšio bokštų, kurie tarnybos yra atsirinkti kaip dengiantys tą teritoriją, – portalui nurodė bendrovės atstovė. – O jei tokie pranešimai būtų siunčiami SMS žinutėmis, tada išsiuntimo intervalas galėtų būti ir kelios valandos“.
PAGD kviečia Lietuvos gyventojų užpildyti apklausą apie tai, ar jie girdėjo perspėjimo sistemos bandymus ir gavo žinutes. Apklausą galima rasti čia.