„Skype“ istorija: iš aukštumų – į nebūtį

„Skype“ buvo tikra revoliucija, leidusi milijonams žmonių nuotoliniu būdu ne tiktai kalbėtis, bet ir matyti vienam kitą. Tai, kas šiandien yra savaime suprantama, tuomet apvertė socialinės komunikacijos sampratą. Populiarumo viršūnėje „Skype“ turėjo daugiau nei 600 mln. registruotų vartotojų.

2000-ųjų pradžioje internetas dar nebuvo įsiskverbęs į kiekvienus namus, bet akivaizdžiai ketino netrukus tai padaryti. Tradiciniai ryšio su artimaisiais būdai – telefono skambučiai – tebebuvo brangūs ir nepatogūs, ypač jei pokalbio dalyviai gyveno skirtingose šalyse.

Tuo metu 4 estų programuotojai – Ahti Heinla, Priitas Kasesalu, Jaanas Tallinnas ir Toivo Annusas, vadovaujami švedo Niklo Zennströmo ir dano Januso Friiso, pradėjo kurti „Skype“.

N.Zennströmas iki 1999 metų beveik dešimtmetį dirbo Europos ryšių operatoriuje „Tele2“, kur užėmė vieno iš vadovų poziciją Danijos padalinyje – buvo atsakingas už plėtrą.

Tuomet 33-ejų N.Zennströmas artimai bendravo su vienu iš savo kolegų – J.Friisu, kuris buvo dešimčia metų jaunesnis.

J.Friisas pradėjo karjerą „Tele2“ kaip eilinis klientų aptarnavimo operatorius, o per trejus metus sugebėjo pakilti iki šios tarnybos vadovo.

Jis ir N.Zennströmas buvo gana skirtingi žmonės. Vienas – talentingas vadybininkas, prestižinio Upsalos universiteto Švedijoje absolventas. Kitas – savamokslis programuotojas, kuriam trūko kantrybės baigti universitetą Kopenhagoje.

Juodu suartino bendras projektas, įgyvendintas „Tele2“ Danijos biure: milžiniška kompanija nusprendė, kad jai, kaip ir visiems tuo metu, labai reikia interneto svetainės. Projektas buvo pavadintas „Everyday“, o juo užsiimti paskirti N.Zennströmas ir J.Friisas. Bet iškilo problema: vadovai yra, o vykdytojų – ne, nes „Tele2“ tiesiog nebuvo tinkamo lygio programuotojų.

Tada N.Zennströmas ir J.Friisas nutarė užduotį perduoti rangovams iš išorės ir išvyko ieškoti palyginti pigios darbo jėgos į Estiją.

Vietos laikraštyje pasirodė skelbimas, kad telekomunikacijų rinkos gigantas yra pasirengęs mokėti interneto portalo kūrėjams 5000 Estijos kronų per dieną – tai atitiko apie 300 eurų. Tuo metu šalyje tai buvo kosminė suma – dalis žmonių tiek neuždirbdavo ir per mėnesį. Tad pasirodžius skelbimui laikraštyje įvyko lemtingas švedo, dano ir estų susitikimas.

Trys iš keturių estų buvo bendraklasiai ir dideli technologijų gerbėjai. J.Tallinnas, A.Heinla ir P.Kasesalu domėjosi interneto pirmtaku kompiuterių tinklu „Fidonet“, kuris egzistavo dar nuo devintojo dešimtmečio. Jie įsteigė nedidelę bendrovę „Bluemoon“ ir kūrė šiuolaikiniais standartais paprasčiausius kompiuterinius žaidimus, vienas jų – „Kosmonaut“ – 1989 m. tapo pirmuoju estų žaidimu, parduotu užsienyje. Tai jo autoriams atnešė 500 dolerių, bet kiti projektai nepasiteisino. Draugams išseko paskutiniai pinigai, o „Bluemoon“ buvo ant bankroto ribos.

Trijulei į akis krito skelbimas laikraštyje apie darbą „Tele2“.

Programavimo kalba PHP, reikalinga svetainėms kurti, jiems buvo nauja, tačiau komanda išmoko ją per savaitgalį, atlikusi bandomąją užduotį daug greičiau, nei prašė užsakovas.

Ketvirtuoju programuotoju tapo T.Annusas. Darbas prie svetainės vyko sparčiai ir netrukus buvo baigtas. Bet portalas „Everyday“ patyrė komercinę nesėkmę.

2000 metais N.Zennströmas ir J.Friisas paliko „Tele2“. J.Friisas apsigyveno N.Zennströmo buto Amsterdame svečių kambaryje, o virtuvę jie pavertė laikinu biuru ir vieta smegenų šturmui – kartu dirbo prie naujų verslo idėjų.

Tuo metu JAV įsiplieskė skandalas dėl failų dalijimosi tinklo „Napster“, kuris veikė naudojant peer-to-peer technologijas (P2P). Tokiuose tinkluose kompiuteriai jungiasi tiesiogiai vienas su kitu be tarpinio serverio. Dėl to vartotojai galėjo tiesiogiai keistis failais – pirmiausia muzika ir filmais. „Napster“ užgriuvusi šlovė iš esmės pakeitė internetą, bet tuo pat metu įsiutino autorių teisių savininkus.

N.Zennströmas ir J.Friisas susidomėjo šia technologija ir net tikėjosi bendradarbiauti su „Napster“ įkūrėjais. Tiesa, tinklas galiausiai buvo uždarytas, bet patys jo veikimo principai tapo pagrindu failų dalijimosi platformai „Kazaa“. Ir draugai neabejojo, kad kuriant ją padės pažįstami programuotojai iš Talino.

„Kazaa“ startavo 2000 m. rugsėjį ir greitai tapo labiausiai atsisiunčiama internete: kas sekundę prisijungdavo po naują vartotoją.

Bet problemos, kurios 2001 m. privertė uždaryti „Napster“, netrukus užgriuvo ir N.Zennströmo bei J.Friiso kūdikį. Jie nesugebėjo sudaryti sandorio su amerikiečių kino ir muzikos kompanijomis, „Kazaa“ buvo paduota į teismą už piratavimo skatinimą, o pati programa buvo naudojama keistis ne tik nelicencijuota muzika, bet ir pornografija. „Kazaa“ savininkai netrukus suprato, kad prieš juos stovi visa armija įsiutusių amerikiečių teisininkų.

Pasikeitusi situacija pareikalavo iš N.Zennströmo tam tikro sumanumo, nes jam nuolat teko vengti teismo šaukimų. Keliaudamas į susitikimus su savo komandos nariais Taline būsimasis milijardierius rinkdavosi keltą, nes bijojo būti sulaikytas oro uoste. Buvę „Bluemoon“ nariai pradėjo šifruoti visą susirašinėjimą ir kietuosius diskus. N.Zennströmas nuolat keitė telefono numerį ir kaip ir J.Friisas, bijojo žengti ant JAV žemės.

2001 m. verslininkai formaliai pardavė „Kazaa“ Australijos verslininkams ir perkėlė pagrindinį biurą į Vanuatu. Po kelerių metų jiems teks sumokėti milžiniškas baudas, kad išvengtų realaus baudžiamojo persekiojimo. Tačiau vargu ar tuo metu tai labai jaudino N.Zennströmą – jis jau turėjo „Skype“.

Idėja, kuri virto viena populiariausių platformų pasaulyje, galutinai susiformavo 2002 m. vasarą. N.Zennströmas ir J.Friisas ieškojo tokio P2P technologijų pritaikymo būdo, kuris leistų neturėti didžiulio teisininkų būrio ir nesijaudinti, ar kito ryto jie nepasitiks kalėjimo kameroje.

Tuo pat metu visi „Kazaa“ pagrindu sukurti produktai liko bendrovės „Joltid“, įsikūrusios Britų Mergelių Salose ir priklausančios N.Zennströmui bei J.Friisui, intelektine nuosavybe.

O programuotojų biuras veikė Taline. Pakeliui į darbą komanda nuolat užsukdavo į savo mėgstamą miesto vietą – barą „Valli“. Būtent ten jie ir sugalvojo „Skype“ idėją: padaryti balso skambučius pigius ir paprastus naudojant duomenų mainus per peer-to-peer tinklą, kaip tai buvo daroma „Kazaa“.

Duomenų perdavimas naudojant VoIP (balso ryšį per internetą) galėjo vėluoti kelias sekundes, o tai bendravimą darė nenatūralų ir sudėtingą. P2P technologijos pašalino šią problemą, nes suteikė vartotojams galimybę tiesiogiai jungtis vieniems su kitais, apeinant centralizuotus serverius, o tai gerokai sutrumpino duomenų perdavimo laiką.

Programos pavadinimas buvo pasirinktas sujungus angliškus žodžius „sky“ („dangus“) ir „peer“ (nuoroda į P2P technologijų naudojimą). Išėjo žodis „skyper“, bet toks domeno vardas internete jau buvo užimtas, todėl paskutinė raidė buvo tiesiog pašalinta.

„Skype“ turėjo ir problemų. Pagrindinė – prasta garso kokybė naudojant lėtą interneto ryšį. Tuo metu daugelis vartotojų turėjo prieigą tik prie modemų, kurie duomenis perdavinėjo labai lėtai, dėl to garsas nuolat nutrūkdavo.

Atsaku į tai tapo garso kodekų naudojimas, leidęs suspausti garso duomenis išlaikant aukštą kokybę.

Kartu su techninėmis problemomis „Skype“ komanda sprendė ir finansines. 2003-iųjų vasarą „Skype“ buvo įtrauktas į Liuksemburgo prekybos registrą, tačiau pinigų taip trūko, kad plėtra visiškai sustojo, o pas N.Zennströmą kaupėsi neapmokėtos sąskaitos.

„Dažnai vieninteliu žmogumi, kuris tiki tuo, ką darai, tampi tu pats. Visi aplink sakys: kodėl nepasiduodi? Argi nematai, kad tai neveiks? Tada teks išsiaiškinti, kas iš tikrųjų teisus – jie ar tu. Pinigų „Skype“ surinkimas užtruko metus: kreipėmės į 26 skirtingus rizikos kapitalo investuotojus, prašėme 1,5 mln. eurų ir buvome pasiruošę atiduoti trečdalį įmonės. Bet niekas nenorėjo į mus investuoti“, – prisiminė N.Zennströmas.

Vienas pirmųjų, kuris patikėjo P2P tinklų komercinio pritaikymo perspektyvomis, tapo amerikiečių verslininkas Williamas Draperis.

Jis buvo pasirengęs investuoti į komandą nepriklausomai nuo to, kokį produktą ji ruošė pateikti rinkai, nes P2P technologijų perspektyvumas tapo akivaizdus dėl „Kazaa“ istorijos. Galiausiai amerikiečio investicijos per trejus metus atsipirko tūkstanteriopai.

„Skype“ buvo paleistas 2003 m. rugpjūčio 29 d. Pirmą dieną programą atsisiuntė 10 tūkst. žmonių. Po poros mėnesių ji jau turėjo milijoną vartotojų. Iki 2005 m. „Skype“ veikė stabiliai: naujos idėjos transformuodavosi į produktą taip pat greitai, kaip sparčiai augo vartotojų skaičius. Praėjus dvejiems metams nuo starto jų buvo 50 mln., o kompanijai, kuri net nebuvo telekomunikacijų, teko beveik 3 proc. pasaulinės tarptautinių skambučių rinkos.

Vieną dieną šis rodiklis išaugs iki 40 proc.

Nors oficialiai įmonė buvo registruota Liuksemburge, tikrasis „Skype“ biuras buvo Taline, sovietiniame daugiabutyje. T.Annusas, atsakingas už „Skype“ plėtrą pasaulyje, vienoje iš posėdžių salių įrengė baseiną ir susikibo su pastato administratoriumi, kai šis pareiškė, kad 2 tonų vandens talpykla įgrius į rūsį. Neįgriuvo. Būtent dėl šios laisvės atmosferos į kompaniją plūdo žmonės – kiekvieną savaitę prisijungdavo nuo 5 iki 10 naujų darbuotojų.

Naujiena apie „Skype“ pardavimą platformai „eBay“ pasirodė 2005 m. rugsėjį. Sandorio vertė – 2,6 mlrd. dolerių (2,3 mlrd. eurų). Keturi estų programuotojai gavo po 42 mln. dolerių (37 mln. eurų). J.Friisas ir N.Zennströmas – dešimtis kartų daugiau.

Visi įkūrėjai liko kompanijoje, o švedas užėmė generalinio direktoriaus kėdę. Kai kurie investuotojai nesutiko su pardavimu, bet „Skype“ vadovai turėjo savo logiką: jie labai bijojo konkurentų. Analogiškus „Skype“ produktus aktyviai tobulino MSN ir „Yahoo“.

Riziką padidino „Google“ sprendimas paleisti programą „Talk“ ir gandai, kad su ja bus galima nemokamai skambinti į telefonus, o būtent ši funkcija buvo vienintelis „Skype“ pajamų šaltinis.

„Matėme, kad rizikų vis daugėja, o „eBay“ pasiūlymas buvo tikrai geras. Be to, 2005-ųjų vasarą pirmą kartą mūsų vartotojų skaičius pradėjo mažėti, o tai mus labai nuliūdino, – prisiminė N.Zennstromas. – Supratome, kad į mūsų nišą įžengia „Yahoo“, AOL, „Microsoft“ ir „Google“.

Negalėjome įvertinti, ar esame pakankamai dideli, kad ir toliau liktume pirmieji, ar mus sutraiškys kuris nors iš jų.“

Tada bendrovė bandė susitarti dėl partnerystės su potencialiais konkurentais, bet jie visi norėjo arba nupirkti „Skype“, arba sunaikinti ją kovoje dėl rinkos. Platformos kūrėjai sutiko, kad 2,6 mlrd. dolerių – puiki suma.

Tačiau santykiai su naujaisiais savininkais nesusiklostė. Viena pagrindinių nesutarimų priežasčių – vadybos problemos: „eBay“ greitai išaugino vadybininkų armiją „Skype“ biure Londone, bet nesugebėjo rasti bendros kalbos su tikraisiais programuotojais, likusiais Estijoje. Nevienodas produkto tobulinimo principų supratimas ir tiesiog kitoks kultūrinis kodas vis labiau tolino komandas skirtinguose miestuose vieną nuo kitos.

Tiesmukiškas T.Annusas paliko įmonę, o J.Tallinnas 2007 m. vadovams ir darbuotojams išsiuntė nuoširdų laišką, kuriame išsamiai išdėstė visas „Skype“ technologines ir komercines klaidas. Tais pačiais 2007 m. iš „Skype“ išėjo J.Friisas ir N.Zennströmas.

„Skype“ 2009 m. kasdien sulaukdavo 380 tūkst. naujų paskyrų, o įmonės pajamos siekė 740 mln. dolerių (655 mln. eurų). Tačiau tuo pat metu „eBay“ manė, jog 2005 m. sumokėjo per daug, ir nusprendė, kad laikas kažkiek atsitraukti iš verslo.

Pirkėjais tapo fondai „Silver Lake Partners“, „Andreessen Horowitz“ ir „Canada Pension Plan Investment Board“, kurie įsigijo 56 proc. akcijų, o dar 14 proc. gavo įkūrėjai N.Zennstromas ir J.Friisas. Už tai sumokėta 1,93 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų), o likusius 30 proc. kontroliavo „eBay“.

Bet buvo aišku, kad tokį projektą anksčiau ar vėliau perims tikrai gigantiškas žaidėjas, ir tai įvyko 2011 m.: „Microsoft“ įsigijo „Skype“ už 8,5 mlrd. dolerių (7,5 mlrd. eurų). Tuo metu „Skype“ vartotojų skaičius visame pasaulyje viršijo 660 mln. Praėjus porai metų po sandorio buvo užfiksuotas rekordas pagal vienu metu prisijungusiųjų skaičių – „Skype“ naudojo 50 mln. žmonių. Iki 2014 m. platforma užėmė 40 proc. visos tarptautinės telefono ryšio rinkos.

Bet laikui bėgant „Skype“ ėmė trauktis į antrą planą. Tam įtakos turėjo koronaviruso pandemija, kurios metu N.Zennströmo kūdikis staiga pralaimėjo kovą dėl rinkos platformai „Zoom“, taip pat išaugo verslo komunikacijų sprendimo „Microsoft Teams“ populiarumas.

„Microsoft“ kurį laiką nežinojo, ką daryti su „Skype“, bet 2025 m. pradžioje galutinai nusprendė: vartotojams pasiūlyta pereiti į „Teams“, o patį projektą, turintį 22 metų istoriją, nuspręsta uždaryti.

Kaip toliau gyveno europiečiai, stovėję prie „Skype“ ištakų? Net 50 metų nesulaukusio T.Annuso gyvybę pasiglemžė liga. N.Zennströmas įsteigė rizikos kapitalo bendrovę „Atomico“, investuojančią į technologijų startuolius. A.Heinla ir J.Friisas įkūrė startuolį, kuriantį mažus savarankiškus pristatymo robotus.

J.Tallinnas yra žinomas investuotojas, užsiimantis dirbtinio intelekto projektais. Kiek kukliau, bet irgi neskurdžiai gyvena P.Kasesalu.