D. Trumpas ragina iš dabartinio biudžeto skirti 25 mlrd. dolerių šiai iniciatyvai – kuri vyriausybės prognozėmis kainuos 175 mlrd. dolerių – pradėti. Jis teigė, kad „Auksinis kupolas“ bus visiškai parengtas naudoti iki jo kadencijos pabaigos po trejų metų ir užtikrins beveik 100 proc. apsaugą.
Portalas „The Conversation“ apie „Auksinio kupolo“ planą ir D. Trumpo teiginių pagrįstumą kalbėjosi su aerokosmoso inžinieriumi ir Kolorado Boulderio universiteto Nacionalinio saugumo iniciatyvų centro direktoriumi Iainu Boydu. I. Boydas gauna finansavimą su „Auksiniu kupolu“ nesusijusiems tyrimams iš gynybos rangovo „Lockheed Martin“.
Kam Jungtinėms Valstijoms reikalingas priešraketinis skydas?
Kelios šalys, įskaitant Kiniją, Rusiją, Šiaurės Korėją ir Iraną, per pastaruosius kelerius metus kūrė raketas, kurios kelia grėsmę dabartinėms Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos sistemoms.
Šie ginklai apima atnaujintas balistines raketas, sparnuotąsias raketas bei naujas hipergarsines raketas. Jos buvo specialiai sukurtos siekiant pasipriešinti itin pažangioms Amerikos priešraketinės gynybos sistemoms, tokioms kaip „Patriot“ ir NASAMS.
Pavyzdžiui, naujosios hipergarsinės raketos yra labai greitos, veikia tokioje atmosferos srityje, kurioje niekas kitas neskraido, ir yra manevringos. Visi šie aspektai kartu sudaro naują iššūkį, dėl kurio reikia naujo, atnaujinto gynybos požiūrio.
Rusija panaudojo hipergarsines raketas prieš Ukrainą. Kinija Tiananmenio aikštėje demonstravo savo naujas hipergarsines raketas. Taigi, pagrįstai galima manyti, kad siekiant užtikrinti šalies apsaugą ir padėti sąjungininkams, JAV gali prireikti naujų priešraketinės gynybos pajėgumų.
Kokios yra nacionalinės priešraketinės gynybos sistemos sudedamosios dalys?
Tokiai gynybos sistemai reikia pasaulinio masto geografiškai paskirstytų jutiklių, kurie aprėptų visus raketų trajektorijų etapus.
Pirma, labai svarbu, kad sistema kuo anksčiau po paleidimo aptiktų grėsmę keliančias raketas, todėl dalis jutiklių turi būti netoli regionų, iš kurių priešininkai gali jas paleisti – pavyzdžiui, Kinijos, Rusijos, Šiaurės Korėjos ir Irano. Tada sistema turi sekti raketų trajektorijas, raketoms skriejant šimtus ar tūkstančius kilometrų.
Šie reikalavimai tenkinami dislokuojant įvairius jutiklius įvairiose platformose ant žemės, jūroje, ore ir kosmose. Perėmėjai yra išdėstyti vietose, kurios saugo gyvybiškai svarbų JAV turtą, ir paprastai jais siekiama likviduoti priešo raketas vidurinėje trajektorijos dalyje, tarp paleidimo iki galutinio smūgio.
JAV jau turi daugybę jutiklių ir perėmėjų visame pasaulyje ir kosmose, visų pirma skirtų apsaugoti JAV ir jos sąjungininkus nuo balistinių raketų. Norint aptikti naujas raketas – pavyzdžiui, hipergarsines raketas – šių jutiklių tinklą reikėtų išplėsti, tame tarpe ir padidinant kosmose esančių jutiklių skaičių. Reikėtų patobulinti perėmėjus, kad jie galėtų kovoti su hipergarsiniais ginklais ir kitomis raketomis bei kovinėmis galvutėmis, kurios gali manevruoti.
Ar ši technologija egzistuoja?
Hipergarsinių raketų perėmimas apima kelis etapus.
Pirmiausia, kaip paaiškinta pirmiau, priešiška raketa turi būti aptikta ir identifikuota kaip grėsmė. Antra, grėsmė turi būti stebima visoje jos trajektorijoje, nes hipergarsinės raketos gali manevruoti. Trečia, raketa perėmėja turi sugebėti sekti grėsmę ir priartėti prie jos pakankamai arti, kad galėtų ją neutralizuoti.
Pagrindinis naujas iššūkis šiuo atveju yra gebėjimas nuolat sekti hipergarsinę raketą. Tam reikalingi naujo tipo jutikliai hipergarsinėms sistemoms aptikti ir naujos jutiklių platformos, galinčios pateikti išsamų hipergarsinės raketos trajektorijos vaizdą. Kaip aprašyta, „Auksiniame kupole“ jutikliai būtų naudojami daugiasluoksniu būdu, kai jie būtų įrengti įvairiose platformose įvairiose srityse, įskaitant žemę, jūrą, orą ir kosmosą.
Šiose įvairiose platformose turėtų būti skirtingų tipų jutikliai, specialiai sukurti hipergarsinėms grėsmėms skirtingose jų skrydžio trajektorijos fazėse stebėti. Šios gynybos sistemos taip pat bus skirtos iš kosmoso paleidžiamiems ginklams. Didelė dalis infrastruktūros bus daugiafunkcinė ir galės apsaugoti nuo įvairių tipų raketų.
Kalbant apie dislokavimo terminus, svarbu pažymėti, kad „Auksinis kupolas“ bus kuriamas atsižvelgiant į ilgą JAV priešraketinės gynybos sistemų palikimą. Kitas svarbus „Auksinio kupolo“ aspektas yra tas, kad kai kurie nauji pajėgumai buvo aktyviai plėtojami jau daugelį metų. Tam tikra prasme „Auksinis kupolas“ yra įsipareigojimas iš tikrųjų įdiegti sistemas, kurių srityje jau padaryta didelė pažanga.
Ar beveik 100 proc. apsauga yra realu?
Izraelio priešlėktuvinės gynybos sistema „Geležinis kupolas“ apibūdinama kaip veiksmingiausia tokio pobūdžio sistema visame pasaulyje.
Tačiau net ir „Geležinis kupolas“ nėra 100 proc. veiksminga, ir jį kartais įveikia „Hamas“ ir kitos organizacijos, kurios paleidžia labai daug nebrangių raketų. Tad mažai tikėtina, kad bet kuri priešraketinės gynybos sistema kada nors užtikrins šimtaprocentinę apsaugą.
Svarbesnis tikslas šiuo atveju yra pasiekti atgrasymą, panašų į šaltojo karo su Sovietų Sąjunga aklavietę, kuri buvo grindžiama branduoliniais ginklais. Visi nauji ginklai, nuo kurių gins „Auksinis kupolas“, yra labai brangūs. JAV bando pakeisti priešininko mąstymą taip, kad jis manytų, jog neverta šaudyti į JAV savo didelės vertės raketomis – kai žinos, jog yra didelė tikimybė, kad jos nepasieks taikinių.
Ar treji metai yra tinkamas laikotarpis?
I. Boydas mano, kad tai labai agresyvus terminas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad hipergarsines raketas šiuo metu naudoja daug šalių, jis sutinka, kad jaučiama tikra skuba.
Esamas priešraketinės gynybos sistemas ant žemės, jūroje ir ore galima išplėsti įtraukiant naujus, galingesnius jutiklius. Pradedamos kurti palydovinės sistemos, skirtos kosminiam sluoksniui. Sukurti jutikliai naujoms raketų grėsmėms sekti.
Tačiau visos šios labai sudėtingos sistemos sujungimas greičiausiai užtruks ilgiau nei trejus metus. Tuo pat metu, jei JAV visiškai įsipareigos įgyvendinti „Auksinį kupolą“, per šį laiką bus galima padaryti didelę pažangą.
Ką sako prezidento prašymas skirti finansavimą?
Prezidentas D. Trumpas prašo, kad 2026 m. visų gynybos išlaidų biudžetas sudarytų apie 1 trilijoną JAV dolerių. Taigi, 25 mlrd. dolerių „Auksinio kupolo“ paleidimui sudarytų tik 2,5 proc. viso prašomo gynybos biudžeto.
Žinoma, tai vis tiek yra daug pinigų, o kad tai taptų įmanoma, reikės nutraukti daug kitų programų. Tačiau tai tikrai finansiškai įgyvendinama.
Kuo „Auksinis kupolas“ skirsis nuo „Geležinio kupolo“?
Kaip ir „Geležinis kupolas“, „Auksinis kupolas“ bus sudarytas iš jutiklių ir raketų perėmėjų, tačiau, palyginti su „Geležiniu kupolu“, bus dislokuotas daug platesniame geografiniame regione ir skirtas gynybai nuo įvairesnių grėsmių.
Ateityje antros kartos „Auksinio kupolo“ sistema raketoms naikinti tikriausiai naudos nukreiptosios energijos ginklus – pavyzdžiui, didelės energijos lazerius ir didelės galios mikrobangas. Taikant šį metodą gerokai padidėtų šūvių, kuriuos gynėjai gali atlikti prieš balistines, sparnuotąsias ir hipergarsines raketas, skaičius.
Parengta pagal „The Conversation“.