Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui paskelbus, kad visus apribojimus Ukrainos galimybėms smogti taikiniams Rusijoje panaikino ne tik Vokietija, bet ir Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos, dėmesys nukrypo į faktinį Vakarų tiekiamų ginklų veikimo nuotolį.
Svarbu pažymėti, kad efektyvus sparnuotųjų raketų veikimo nuotolis prieš Rusijos taikinius priklauso ne tik nuo jų didžiausio skrydžio nuotolio, bet ir nuo galimybės naudotis itin išsamiais skaitmeniniais žemėlapiais, reikalingais navigacijai ir taikymuisi.
Be to, sparnuotosios raketos neskrenda tiesiomis linijomis – jos skrenda sudėtingais, iš anksto užprogramuotais maršrutais, kad išvengtų priešlėktuvinės gynybos. Taigi, nors „Storm Shadow / SCALP“ raketos nominalus veikimo nuotolis yra 560 km, šį skaičių reikia koreguoti. Raketos paleidimo pozicijos gali būti 80–90 km už fronto linijos, o zigzaginis raketos skrydžio maršrutas dar labiau sumažina jos veiksmingą smūgio nuotolį.
Susiję straipsniai
Šiame kontekste verta prisiminti oficialiai nurodytą Vokietijos raketos „Taurus“ – sistemos, kurią kancleris A. Merzas pažadėjo tiekti Ukrainai – veikimo nuotolį. Jos veikimo nuotolis įvardijamas kaip „daugiau kaip 500 km“, o tai ją priskiria maždaug tai pačiai klasei kaip „Storm Shadow / SCALP“ – ypač atsižvelgiant į jos veikimą galutinėje skrydžio fazėje.
Tačiau nei „Storm Shadow / SCALP“, nei „Taurus“ nėra ilgiausio nuotolio Europos sparnuotosios raketos. Šis titulas priklauso Prancūzijos raketai „MdCN“ (Missile de Croisière Naval), dar žinomai kaip „SCALP Naval“. Ši raketa ne tik gaminama serijiniu būdu, bet ir jau naudojama Prancūzijos arsenale.
„MdCN“ yra jūrinė sparnuotoji raketa, sukurta pagal „SCALP“ platformą. Oficialiai deklaruojamas jos veikimo nuotolis – daugiau kaip 1000–1400 km, o kovinė galvutė sveria apie 300 kg. Toks veikimo nuotolis aiškiai priskiria ją tikrai tolimojo nuotolio tiksliųjų smogiamųjų ginklų kategorijai.
Kaip matyti iš pavadinimo, „MdCN“ yra jūrinis ginklas, paleidžiamas vertikaliai iš universalių paleidimo įrenginių „A70 Sylver“, kurių kiekvienas yra maždaug 7 metrų aukščio.
Šiuo metu nėra viešai prieinamos informacijos, kad Prancūzija ketina perduoti „MdCN“ raketas Ukrainai. Be to, tokiam perdavimui reikėtų sukurti antžeminę paleidimo sistemą – galbūt konteinerinį sprendimą, panašų į „Mk 70“, naudojamą raketoms „Tomahawk“.
Bet kuriuo atveju, tokios pastangos būtų suderintos su platesne Europos iniciatyva kurti sausumos sparnuotąsias raketas pagal ELSA (European Long-range Strike Approach) programą. Tačiau šis projektas šiuo metu vėluoja.
Jei galiausiai kiltų rimtų diskusijų dėl „MdCN“ arba būsimos sausumos sparnuotosios raketos perdavimo Ukrainai, tai atvertų kelią kur kas didesniems smogiamiesiems pajėgumams nei šiuo metu turimi. Tačiau pranešama, kad „MdCN“ raketų skaičius yra ribotas. Įvairių šaltinių duomenimis, Prancūzija turi tik apie 200 tokių raketų.
Vis dėlto, jei Europos šalys dabar oficialiai panaikino apribojimus tolimojo nuotolio smūgiams ir pripažino neatidėliotiną poreikį plėsti tokių ginklų arsenalus, idėja tiekti Ukrainai „MdCN“ raketas, didinant jų gamybą, turėtų būti bent jau svarstoma, rašo „Defense Express“.