Valdžios institucijos jau kelias savaites perspėjo apie galimą Beržo ledyno griūtį – nes lede atsirado įtrūkimų. Šio mėnesio pradžioje iš Blatteno, kuris yra slėnyje po ledynu ir kuriame gyvena apie 300 žmonių, buvo evakuoti kaimo gyventojai ir gyvuliai.
Gegužės 28 d. interneto kamerų ir dronų darytuose vaizduose matyti, kaip ledynui griūnant į Alpių slėnį veržiasi didžiuliai dulkių pliūpsniai, o didžiulė purvo ir riedulių banga užlieja kalvų šlaitus ir didžiąją dalį kaimo.
Pranešimų apie aukas negauta – nors gegužės 28 d. kaimyniniame kaime surengtoje spaudos konferencijoje buvo pranešta apie vieno žmogaus dingimą be žinios. Blatteno kaimas dabar iš esmės palaidotas po nuošliauža. Remiantis seisminiais duomenimis, ledyno griūtis sukėlė 3,1 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą.
Iš nuotraukų iš įvykio vietos matyti, kad, be kaimo, sunaikinti ir didžiuliai miškų plotai, o nuolaužos užtvėrė netoliese tekančią Lonzos upę – todėl vietovėje padidėjo potvynių pavojus vietovėje.
„Gamta yra stipresnė už žmogų. Kalnų žmonės tai žino. Tačiau šiandien patyrėme nepaprastą įvykį. Įvykis paliko mus be žodžių, o pamatyti vaizdai sukrečia“ – spaudos konferencijoje sakė federalinis patarėjas Albertas Rösti, praneša Šveicarijos leidinys „Blick“.
Kylant pasaulinei temperatūrai Alpių ledynai tampa vis nestabilesni. Oficialios statistikos duomenimis, Šveicarijoje vien 2022–2023 m. ledynai neteko 10 proc. savo tūrio.
Tirpstantys ledynai gali sukelti uolienų griūtis, uolienų ir ledo lavinas ir nuolaužų srautus į žemiau esančius slėnius. Tyrimai rodo, kad dėl klimato kaitos Alpėse daugėja nedidelių uolienų griūčių ir nuošliaužų.
Tačiau, pasak Šveicarijos ETH Ciuricho instituto atstovės Mylène Jacquemart, reikės atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima tiksliai paaiškinti, kas nutiko Blattene – įskaitant tyrimą, kokia ledyno dalis atitrūko ir kodėl. „Akivaizdu, kad tokie įvykiai kaip Blattene – šiuo metu sudėtinga procesų kaskada – yra neįtikėtinai reti, todėl kiekybiškai įvertinti jų pokyčius nėra lengva“, – sako ji.
Aptikti didžiulių nuošliaužų dažnumo ir stiprumo pokyčius yra sudėtinga, priduria M. Jacquemart.
„Pokyčiai, kuriuos sukelia klimato kaita aukštai kalnuose (daugiau tirpstančio vandens, mažiau sniego dangos, aukštesnė temperatūra, daugiau kritulių, iškrentančių ne sniego, o lietaus pavidalu), nėra palankūs uolienų stabilumui, – sako ji. – Bet ar taip būtų atsitikę be klimato kaitos? Tikėtina, kad taip. Esminis pavojaus valdymo klausimas – ar labai pasikeitė tam tikrų įvykių dažnumas. Ar įvykis, kuris nutikdavo kas 10 metų, staiga nutinka kasmet? Šiuo metu (dar) nematome aiškaus pokyčio tokių didelių įvykių atveju.“
Parengta pagal „New Scientist“.