Ši žala kartu su senstančiais orlaiviais ir vėluojančia modernizacija pakeitė platesnę saugumo lygtį Europoje ir Azijoje, rašo „Defence Blog“.
Pranešama, kad dešimtys Rusijos strateginių bombonešių, daugiausia „Tu-95“ ir „Tu-22M3“, buvo sunaikinti arba tapo netinkami naudoti. Kai kurie nuostoliai atsirado dėl tikslių Ukrainos bepiločių lėktuvų atakų, kiti – dėl fizinio lėktuvų korpusų, kurie ilgą laiką buvo naudojami be minimalaus kapitalinio remonto, nusidėvėjimo.
Šis operacinio pajėgumo sumažėjimas yra daugiau nei taktinė nesėkmė. Jis keičia strateginį kraštovaizdį, mažindamas tiesioginę branduolinę grėsmę NATO ir keisdamas galios pusiausvyrą Azijoje. Turėdama mažiau aktyvių platformų tolimojo nuotolio branduoliniams smūgiams suduoti, Rusijos atgrasomoji pozicija dabar patiria įtampą.
Šis pokytis suteikia galimybę atsikvėpti NATO. Galimo apsikeitimo branduoliniais smūgiais scenarijaus atveju labai sumažėjo prioritetinių taikinių skaičius, todėl atsilaisvino ištekliai ir galimai pagerėjo parengtis visoje Europoje.
Azijoje laimės Kinija. Sumažėjus Maskvos tolimojo nuotolio arsenalui, sumažėja atotrūkis tarp Pekino ir jo šiaurinės partnerės, todėl branduolinių raketų pristatymo platformos iš esmės yra lygiavertės. Analitikai teigia, kad hipotetinės tiesioginės konfrontacijos atveju Rusijai dabar būtų sunku įrodyti kokybinį pranašumą.
Kremlius oficialiai nepripažino šių nuostolių dydžio, tačiau Rusijos karinė infrastruktūra buvo akivaizdžiai pažeista. Besitęsiančios problemos, susijusios su iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų „Bulava“ programa, kuri tebėra nebaigta ir susiduria su techniniais gedimais, tik apsunkina padėtį.
Korupcija, gamybos vėlavimas ir fizinis dešimtmečius naudojamų platformų apkrovimas – visa tai prisidėjo prie to, kad Rusijos branduolinių raketų pristatymo pajėgumai palaipsniui mažėja.
Nors Rusija turi nemažas kovinių galvučių ir sausumos raketų atsargas, strateginių bombonešių praradimas susiaurina jos galimybes krizės atveju. Šalis nebeatrodo kaip neprilygstama branduolinė galybė, o NATO ir Kinija atitinkamai koreguoja savo poziciją, apibendrina „Defence Blog“.