Valstybės kontrolės teigimu, kilus ekstremaliajai situacijai ar karo grėsmei, dalis gyventojų liktų be laiku suteiktos informacijos ir saugaus prieglobsčio.
„Audito išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotai valdomą sistemą, kuri prireikus leistų vienu metu aktyvuoti sujungtas sirenas, todėl yra pagrįsta rizika, kad gyventojai nebus perspėti nedelsiant. Nerimą kelia faktas, kad kilus pavojui priedangose vietų trūktų 361 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 200 tūkstančių“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinės apsaugos statiniams buvo parinktos patalpos, kuriose būtų sudėtinga užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas. Be to, žmonėms su negalia vis dar neužtikrinamas apsaugos statinių prieinamumas“, – pridūrė ji.
Audito metu buvo nustatyta, kad 2023–2025 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui buvo skirta 2,9 mln. eurų gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinei sistemai atnaujinti. Vis dėlto praėjus daugiau nei 2 metams šie darbai nepradėti.
Auditoriai nustatė, kad didžioji dalis – 1,8 mln. eurų – tam skirtų valstybės pinigų, pritarus Vidaus reikalų ministerijai, buvo perskirstyta ir panaudota kitiems departamento poreikiams: darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kt.
Valstybės kontrolės teigimu, nepakankama šalyje ir kolektyvinės apsaugos statinių bei priedangų tinklo plėtra.
Audito metu konstatuota, kad pavojaus atveju juose trūktų vietos šimtams tūkstančių gyventojų. Tačiau išskirta ir kita problema – teisinio reguliavimo spragos.
Anot auditorių, nėra nustatyta, kokius techninius reikalavimus turi atitikti senos statybos pastatuose parenkami kolektyvinės apsaugos statiniai ar priedangos. Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinei apsaugai priskirti statiniai buvo parinkti be jų valdytojų žinios arba patalpose, sunkiai pritaikomose gyventojų laikinam apgyvendinimui, pavyzdžiui, daugiabučių rūsiuose, požeminėse automobilių aikštelėse ar specifinės paskirties objektuose, tokiuose kaip elektrinė.
Po valstybės kontrolės audito nustatytų trūkumų pradėti vykdyti pokyčiai.
Anot jos, šiais metais parengtas daugiakanalės perspėjimo platformos įdiegimo planas, kuris apims visas pagrindines gyventojų perspėjimo priemones, įskaitant sirenas ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinę sistemą.
Platformą ketinama įdiegti iki 2028 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Taip pat iki 2030 m. suplanuota skirti 27,5 mln. eurų kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimui reikiamomis priemonėmis ir 77 mln. eurų priedangų įrengimui.
VRM: gyventojų perspėjimo sistema turi veikti nepriekaištingai
Atsižvelgusi į Valstybės kontrolės audito rezultatus dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) veikimo ir jų tobulinimo, Vidaus reikalų ministerija pabrėžia, kad jau priimti sprendimai dėl šios sistemos modernizavimo ir pradėti įgyvendinamieji darbai. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislav Kondratovič, sparti technologinė pažanga ryšių ir telekomunikacijų srityje rodo akivaizdų poreikį gyventojų perspėjimui pasitelkti ir naudoti šiuolaikines technologijas.
„Gyventojų perspėjimas apie nelaimes ir krizes turi veikti operatyviai ir patikimai. Bet kokios nelaimės atveju informacija gyventojus privalo pasiekti laiku – tai vienas svarbiausių civilinės saugos elementų. Deja, pastaraisiais metais pasitaikė ne vienas atvejis, kai perspėjimo žinutės gyventojus pasiekė pavėluotai arba visai jų nepasiekė. Tai aiškiai rodo, kad sistema turi būti iš esmės atnaujinta. Modernizuojant šią sistemą mums pavyzdžiu turi tapti Ukraina ir jos skaudi karo, kurį pradėjo Rusija, patirtis“, – sako ministras V. Kondratovič.
Anot vidaus reikalų ministro, tik laiku ir aiškiai perspėti gyventojai gali jaustis saugesni bei apsaugoti save ir savo artimuosius. Be to, operatyvus perspėjimas leidžia ir kitoms tarnyboms greičiau bei efektyviau organizuoti pagalbą.
Esama GPIS būklė ir parengtis neatitinka saugumo aplinkos keliamų iššūkių. Todėl gyventojų perspėjimo sistemos tobulinimo klausimas yra vienas iš prioritetinių šios Vyriausybės darbų – priemonė dėl GPIS modernizavimo yra įtraukta į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
GPIS projekto modernizavimo šeimininku yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kuris yra šios sistemos valdytojas. Projekto metu svarbus vaidmuo tenka Nacionaliniam krizių valdymo centrui, Ryšių reguliavimo tarnybai, mobiliojo ryšio operatoriams.
Vidaus reikalų ministerijos vertinimu, GPIS turi būti įtraukta į kritinės infrastruktūros sąrašą – tai užtikrintų reikiamą dėmesį sistemos saugumui, patikimumui ir techninei priežiūrai.
Planuojama, kad gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimui reikės apie 5,88 mln. eurų, o modernizavimo darbai bus baigti 2027 m. IV ketv. Šios investicijos bus skirtos technologijų atnaujinimui, sistemos patikimumo didinimui bei centralizuoto valdymo užtikrinimui.
Modernizuota GPIS sistema veiks integruotoje vieningoje daugiakanalėje perspėjimo platformoje, kuri apims perspėjimo žinučių siuntimą, sirenų valdymą bei pranešimus LRT televizijoje ir radijuje – visos gyventojų perspėjimo priemonės bus valdomos centralizuotai. Šios platformos sukūrimas yra numatytas ir Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje, kurią praėjusiais metais patvirtino LR Seimas.
Be to, vykdant Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2026 m. numatoma patobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos teisinį reglamentavimą. Rengiant teisės aktų pakeitimus bus atsižvelgiama į Valstybės kontrolės identifikuotus galimus kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų parinkimo bei parengties užtikrinimo proceso trūkumus.
Siekiant stiprinti priedangų atsparumą, investicijoms į priedangas Vidaus reikalų ministerija 2025 m. savivaldybėms skyrė 15,9 mln. Eur finansavimą. Už šias lėšas bus modernizuota daugiau nei 380 priedangų.
Bendrai iš Valstybės gynimo fondo civilinei saugai stiprinti Vidaus reikalų ministerijai skirta 25 mln. eurų. Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje iki 2030 m. numatyta panaudoti iki 77 mln. priedangų modernizavimui.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių – tai sudaro 54 proc. šalies gyventojų. 28 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 32 – dar susiduria su jų trūkumu. Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc. gyventojų, o rajonų savivaldybėse – 40 proc.