Istorijos pėdsakais: Irake vyko vergų sukilimas – ir ne kartą

2025 m. birželio 14 d. 12:15
Lrytas.lt
Naujame tyrime teigiama, kad maždaug prieš 1200 metų dabartinio Irako teritorijoje pavergti žmonės, kurie buvo verčiami statyti didžiulę kanalų sistemą, pasipriešino valdžiai ir sukilo.
Daugiau nuotraukų (2)
Remiantis istoriniais tekstais, 869–883 m. etninė grupė, vadinama zandžais, kurių dauguma buvo iš Afrikos atgabenti vergai, sukilo prieš Abasidų kalifatą (valdžiusį 750–1258 m.) ir sutrikdė regiono kontrolę. Įrašai taip pat rodo, kad viduramžiais zandžai pastatė didelę kanalų sistemą, apimančią beveik 800 kvadratinių kilometrų, kuri buvo naudojama žemės ūkiui drėkinti netoli Basros miesto.
Šie kanalai nebenaudojami, tačiau jų liekanos, įskaitant 7000 žmogaus sukurtų pylimų, vis dar matomos visame kraštovaizdyje. Nors tyrėjai jau seniai žinojo apie kanalų sistemą, niekas niekada nedatuodavo šių objektų, kad išsiaiškintų, ar jie buvo pastatyti IX a. zandžių sukilimo metu.
Siekdami išsiaiškinti, kas juos pastatė, mokslininkai surinko ir datavo dirvožemio mėginius iš keturių pylimų. Naudodami optiškai stimuliuojamos liuminescencijos (OSL) datavimą, t. y. metodą, kuriuo nustatoma, kada dirvožemis paskutinį kartą buvo veikiamas Saulės šviesos, komanda nustatė, kad pylimai buvo sukurti maždaug nuo IX a. pabaigos iki XIII a. vidurio, rašoma birželio 2 d. žurnale „Antiquity“ paskelbtame tyrime.
„Artimas kai kurių pylimų ir sukilimo laiko datavimas leidžia daryti labai tikėtiną išvadą, kad prie kai kurių šių objektų kūrimo prisidėjo sukilime dalyvavę žmonės“, – teigia pagrindinis tyrimo autorius, Radboudo kultūros ir istorijos instituto Nyderlanduose ir Durhamo universiteto Jungtinėje Karalystėje archeologas Peteris J. Brownas.
Rezultatai taip pat rodo, kad pylimų statyba tęsėsi dar ilgai po to, kai sukilimas baigėsi. „Turime menkesnį supratimą apie tai, kas tiksliai įvyko vėliau ir ar daug vergų toliau dirbo šioje laukų sistemoje, ar ją perėmė „laisvieji“ vietos valstiečiai“, – sako P. J. Brownas.
Tai, kad darbas kanaluose baigėsi XIII a. viduryje, gali būti susiję su mongolų invazija į regioną, dėl kurios 1258 m. buvo apiplėštas Bagdadas, sako mokslininkai.
Vergiškas gyvenimas
IX a. sukilimas nebuvo pirmasis zandžių sukilimas. Remiantis istoriniais tekstais, jie taip pat sukilo 689–690 m. ir 694–695 m. Tačiau abu šie sukilimai buvo greitai numalšinti. Trečiasis sukilimas, priešingai, sukėlė daugiau nei dešimtmetį trukusius neramumus, kol Abasidų valstybė atgavo regiono kontrolę.
Kanalus kasančių vergų gyvenimas buvo žiaurus, ir viduramžių tekstai pateikia tam tikrų užuominų apie tai.
Prieš sukilimą tekstiniuose šaltiniuose aprašomos darbo stovyklos, išsidėsčiusios visame kanalų regione, o kiekvienoje stovykloje buvo nuo 50 iki 500 vergų, teigia P. J. Brownas.
„Atrodo, kad jie gyveno prižiūrimi „agentų“ arba „šeimininkų“, kurie buvo už juos atsakingi, o istoriniai šaltiniai rodo, kad su jais buvo blogai elgiamasi, tačiau neturime išsamios informacijos apie jų gyvenimo sąlygas“, – pasakoja mokslininkas.
O darbas, kurį jie turėjo atlikti, buvo sunkus. „Šią sistemą statę darbininkai turėjo iškasti kanalus ir supilti žemę į didelius pylimus, kurias šiandien dar matome“, – aiškina P. J. Brownas, pažymėdamas, kad vergai galėjo naudotis gyvuliais – pavyzdžiui, asilais, kurie padėdavo gabenti iškastą žemę.
Iškastus kanalus reikėjo dažnai valyti, „kad jie veiktų – nes vanduo neša dumblą, kuris nusėda kanalų dugne, – dėsto archeologas. – Laikui bėgant, jei kanalai nebūtų buvę reguliariai valomi, jie būtų tapę netinkamais naudoti.“
Toronto universiteto (Kanada) arabų kalbos docentas, islamo istorijos daktaro laipsnį turintis Adamas Ali sako, kad šis tyrimas yra įdomus, tačiau įspėja, kad mėginiai paimti tik iš keturių pylimų, todėl tyrimo rezultatams patikrinti reikia atlikti daugiau darbų.
„Manau, kad šis tyrimas atveria kelią tolesnėms diskusijoms ir šių pylimų nagrinėjimui bei tam, ką jie gali mums pasakyti“, – sako jis. A. Ali tyrime nedalyvavo
Galimybė, kad po sukilimo kanaluose ir toliau buvo naudojami vergai iš Afrikos, yra svarbi, teigia Virdžinijos universiteto Artimųjų Rytų ir Pietų Azijos kalbų ir kultūrų bei istorijos profesorė Kristina Richardson. „Šie atradimai yra nepaprasti ir stebinantys, nes jie paneigia istorinį konsensusą, kad Artimųjų Rytų gyventojai nustojo naudoti rytų afrikiečius kaip žemės ūkio vergus po to, kai 883 m. buvo numalšintas zandžių sukilimas“, – sako ji.
Parengta pagal „Live Science“.
archeologijaviduramžiaivergai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.