Po Izraelio smūgių, kurie prasiskverbė giliai į Irano teritoriją ir sunaikino pagrindinius oro gynybos objektus, o pasipriešinimas buvo minimalus, Rusijos kariniai stebėtojai pradėjo atvirai abejoti savo pačių sistemų patikimumu.
Pasak rusų karinių forumų ir neoficialių komentarų, kuriais dalijamasi prokremliškuose kanaluose, Izraelio operacija sustiprino esamas abejones dėl Rusijos gebėjimo atlaikyti koordinuojamą technologiškai pažangaus priešininko – tokio kaip NATO – puolimą. Kaip teigė vienas komentatorius, „visi čia supranta, kad būtent taip nutiktų Rusijai, jei kuri nors NATO šalis nuspręstų veikti“.
Ukraina, siekdama susilpninti Rusijos gynybą, rėmėsi ekonomiškomis sistemomis – tokiomis kaip HIMARS paleidimo įrenginiai, modifikuoti bepiločiai orlaiviai ir senesnės kartos „AGM-88 HARM“ antiradarinės raketos – o Izraelio smūgiai prieš Iraną buvo vykdomi naudojant didelio masto, pažangias kruizines raketas ir daugiasluoksnes oro puolimo strategijas. Nepaisant šių masto ir sudėtingumo skirtumų, rezultatai atskleidė panašius Rusijos ir Irano oro erdvės gynybos architektūros trūkumus – daugelį jų lėmė bendri projektavimo principai ir senosios platformos.
Pranešama, kad gynybos analitikai Maskvoje pripažįsta, jog Irano sistemos – kai kurios iš jų sukurtos pagal rusiškas technologijas arba tiesiogiai iš jų kilusios – nesugebėjo suteikti ilgalaikio pasipriešinimo net antrąją Izraelio antskrydžių dieną.
Rusijos susirūpinimą taip pat kursto konkretūs duomenys. Nepriklausomos stebėsenos grupės „Oryx“ duomenimis, nuo 2022 m. vasario prasidėjusios plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko mažiausiai 335 oro gynybos sistemų. Šie nuostoliai apima 18 „S-400“ paleidimo įrenginių, vieną „S-350“, daugiau kaip 30 „Pancir-S1“ vienetų ir beveik 60 „Tor“ sistemų. Šie skaičiai gauti remiantis vizualiai patvirtintais mūšio lauko nuostoliais ir laikomi konservatyviu vertinimu.
Nors Rusija ne kartą gyrė tokių sistemų, kaip „S-400“, efektyvumą atgrasant Vakarų orlaivius ir raketas, kovinė patirtis Ukrainoje rodo ką kita. Nuolatinis Ukrainos HIMARS smūgių ir bepiločių orlaivių atakų veiksmingumas – kai kurios iš jų buvo vykdomos naudojant palyginti nebrangias platformas – paskatino vis didesnį skepticizmą dėl Rusijos teiginių, kad ji turi visiškai išplėtotą ir atsparų oro gynybos tinklą.
Dabar, kai Rusijos remiama Irano gynyba žlunga prieš Izraelio kampaniją, Maskvos karinės institucijos priverstos iš naujo įvertinti ir doktriną, ir pajėgumus, teigia „Defence Blog“. Vis dažniau atvirai reiškiama baimė, kad NATO vadovaujamos operacijos atveju Rusijos strateginiai raketiniai objektai ir didelės vertės infrastruktūra gali būti sunaikinti per kelias valandas.
Nors Izraelio kampanija nebuvo nukreipta prieš Rusiją, ji pademonstravo, ką gali pasiekti pažangi, koordinuota oro jėga prieš pasenusią ar prastai integruotą oro gynybą – daugelis jų yra tiesiogiai susijusios su Rusijos sistemomis.
Kadangi karas ore virš Irano pereina į kitą etapą, jo pasekmės jaučiamos toli už Artimųjų Rytų ribų. Maskvai žinia aiški: jei Teherano gynyba taip greitai nesuveikė, panašių pažeidžiamumų gali būti ir daug arčiau namų.