Projektą, pavadintą „Begleitpanzer 57“, praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje pradėjo gynybos bendrovės „Thyssen-Henschel“ ir „Bofors“, o jo pagrindą sudarė pėstininkų kovos mašinos „Marder“ važiuoklė. Pažymėtina, kad transporto priemonė buvo apibūdinama kaip „pėstininkų palydos tankas“, ginkluotas 57 mm „L/70 Mark I“ autopabūklu ir prieštankinėmis valdomomis raketomis TOW.
Buvo numatyta, kad tai bus 33,5 tonos platforma, galinti išvystyti iki 75 km/h greitį. Mūšio lauke jos vaidmuo buvo kovoti su priešo pėstininkais, prieštankinėmis raketų sistemomis ir kitomis grėsmėmis, kylančiomis lydinčioms karinėms pajėgoms ir karo mašinoms. Iš esmės tai buvo sunkiai ginkluota pėstininkų kovos mašina – labai panaši į vėliau Rusijos sukurtą tikslinės paskirties „BMPT“.
Atviruose šaltiniuose esančios nuotraukos patvirtina, kad buvo sukurtas bent vienas „Begleitpanzer 57“ prototipas. Tačiau nepaisant daug žadančios koncepcijos, Vakarų Vokietijos kariuomenė neparodė pakankamo susidomėjimo šia transporto priemone – greičiausiai dėl biudžeto apribojimų.
Vėliau, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, Vokietija pradėjo kurti vieningą platformą, kuri galėtų tarnauti kaip tankas, sunkioji pėstininkų kovos mašina ar kitos šarvuotos kovos mašinos. Kaip dalį šių platesnių pastangų, naują „Begleitpanzer“ versiją numatė sukurti projektavimo biuras „Pietzch“.
Ši nauja koncepcija buvo nepaprastai pažangi – net palyginti su to meto „Leopard 2“. Ji pasižymėjo daug efektyvesniu vidaus išplanavimu ir be įgulos galėjo talpinti tris desantininkus – to vis dar trūksta rusiškam „BMPT Terminator“.
Deja, ši versija taip ir neperžengė koncepcijos stadijos, o prototipas nebuvo sukurtas. Vis dėlto jos sukūrimas liudija apie pažangų to meto Vakarų Vokietijoje vyravusį projektavimo mąstymą, rašo „Defense Express“.