Projektą „Edukacinių tyrimų proveržis“ įgyvendina Lietuvos mokslo taryba (LMT) kartu su 7 partneriais, vykdančiais 28 edukologijos mokslinius tyrimus: Vilniaus (vykdo 11 mokslinių tyrimų), Vytauto Didžiojo (9), Kauno technologijos (3), Mykolo Romerio (2), Vilniaus Gedimino technikos, Lietuvos sveikatos mokslų ir Klaipėdos (pastarieji – po 1) universitetais.
Į EDU Forumą susirinko mokslininkai, švietimo praktikai ir sprendimus priimantys politikai. Ambicinguose edukologijos tyrimuose dalyvauja ir tarptautiniai partneriai tarp kurių yra ir Harvardo (JAV) bei Turku (Suomija) universitetų tyrėjai.
EDU projekto tikslas – pasitelkti įrodymais grįstus, veiksmingus sprendimus, kurie iš esmės ir kiek įmanoma sparčiau keistų Lietuvos švietimo situaciją.
„Turime sričių, kurios kelia daug rūpesčių. Jų sumažinti gali padėti tik plataus masto moksliniai tyrimai. Džiaugiuosi, kad tiek žmonių įsitraukė į Forumą ir nori prisidėti prie proveržio“, – sveikindamas Forumo dalyvius, pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
Anot jo, apie švietimo problemas svarbu ne vien kalbėti, bet būtina imtis konkrečių darbų – rūpintis vaikų įtrauktimi, gerinti mokytojų rengimą ir ieškoti problemų šiuolaikiškų sprendimų.
Prie aktualiausių švietimo problemų sprendimo prisidės trys mokslinių tyrimų tematikos.
Trejus metus mokslininkai tirs, kaip pažangiausia tarptautinė švietimo praktika galėtų būti taikoma Lietuvos mokyklose. Edukacinių tyrimų proveržio projektas skirtas ne tik ministerijoms ar politikams: jo rezultatų laukia mokytojai, mokyklų vadovai, vadovėlių kūrėjai.
EDU forume pristatyti 28 nauji moksliniai tyrimai buvo suskirstyti į tris pagrindines tematikas:
Mokytojų rengimas ir mokyklų inovacijos
Klausimų čia daugiau nei yra atsakymų; vienas iš klausimų, kaip jaunuolius paskatinti tapti mokytojais, kurie šiandien patiria milžinišką spaudimą, o su mokytojais susiję visuomenės lūkesčiai dažnai neatitinka realių darbo sąlygų?
Tyrėjai ieško būdų, kaip kuo anksčiau atpažinti mokytojams „perdegti“ kylančią riziką: tam pasitelkiami net biologiniai rodikliai, pavyzdžiui, analizuojamos streso žymės plaukuose.
Tyrėjai taip pat ieško būdų, kaip mokyklose turi būti diegiamos inovacijos (ne vien interaktyvūs ekranai ar naujos programėlės), kurios keistų tiek mokymo turinį, tiek bendravimo su vaikais kultūrą.
Skaitmeniniai tyrimai ir dirbtinis intelektas
Šiandienos diskusijų centre – dirbtinio intelekto (DI) įrankis. Moksliniais tyrimais siekiama įvertinti, kaip mokiniai ir mokytojai naudoja DI priemones ir kokius iššūkius tai kelia.
Ieškoma būdų, kaip DI įrankį naudoti atsakingai, kaip jis galėtų pagelbėti nustatyti individualius mokinio gebėjimus ir rengti personalizuotas užduotis. Daug dėmesio skiriama vaikų skaitmeninei saugai bei su DI įrankio naudojimu susijusiems etikos standartams kurti.
Profesinis tobulėjimas ir mokinių edukacija
Tiriama, kaip užtikrinti, kad vaiko iš mažo miestelio ar socialiai pažeidžiamos šeimos galimybės mokytis būtų tokios pat, kaip Vilniuje ar Kaune, kiek ir kaip veikia dabartinės įtraukties priemonės, kaip jaučiasi su specialiųjų poreikių vaikais dirbantys mokytojai ir kokios pagalbos jiems trūksta.
Forume ne kartą pabrėžta, kad vieni tyrėjai švietimo problemų neišspręs, tačiau tyrėjų siūlomos priemonės taps esminių pokyčių pradžia.
Tarptautinė patirtis ir tyrimų lyderiai – Lietuvoje
EDU forumo dalyviai ir organizatoriai pabrėžė dar vieną aktualų aspektą – technologijų vaidmenį šiuolaikinėje mokykloje.
LMT pirmininkas dr. Gintaras Valinčius teigė: „Didžiausia klaida, kurią galime padaryti, tai nesinaudoti dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis“.
Anot LMT pirmininko, mokykla turi būti ta vieta, kur susilieja naujausios technologijos ir vaikų smalsumas. Skaitmenizacija nebegali būti tik priedas: ji turi tapti mokyklų kasdienybės dalimi.
Ne mažiau svarbus aspektas – tarptautinė partnerystė. Į Projektą įsitraukė net Harvardo universiteto bei Ukrainos tyrėjai. Tai rodo, kad Lietuvos edukologijos tyrimai yra matomi, įdomūs ir reikšmingi globaliai.
Daug dėmesio sulaukė Turku ir Vilniaus universitetų profesorių Mikko-Jussi Laakso ir Valentinos Dagienės pranešimas.
Profesoriai pristatė bendrą mokslinį tyrimą, kuriuo siekiama gerinti matematikos mokymą(si), nagrinėjant, kaip technologijos (įskaitant žaidybinius metodus ir interaktyvias užduotis) gali prisidėti prie mokinių gebėjimų spręsti problemas, ugdyti informatinį mąstymą bei matematinį raštingumą, keisti mokinių motyvaciją bei mokymosi rezultatus.
„Svarbiausia – padėti kiekvienam vaikui išmokti mokytis kuo efektyviau, o tam reikia ir naujausių technologijų, ir gebėjimo iš jų paimti tai, kas vertinga“, – kalbėjo M.J.Laakso.
Jis pabrėžė, kad Suomijoje sėkmę lėmė ilgalaikis ir nuoseklus darbas, pagrįstas mokslinių tyrimų duomenimis, nuolatiniu sistemų vertinimu ir glaudžiu tyrėjų, mokytojų bei mokinių bendradarbiavimu.
„Nuo pat pirmos dienos mes dirbame kartu su mokytojais. Mokytojai yra viso ko pamatas. Investuodami į mokytoją, investuosime į visą sistemą“, – akcentavo pranešėjas.
Dėmesys emocinei sveikatai
Viena iš švietimo aktualijų – mokinių ir mokytojų emocinė sveikata. Šios tematikos tyrimą pristatė Kauno technologijos universiteto tyrėjas dr. Vaidas Gaidelys, kurio komanda nagrinėja, kaip DI įrankis gali padėti įvertinti nuotolinio mokymo pasekmes ir mokytis iš ankstesnių klaidų. „Svarbu sukurti sistemą, kuri ne tik reaguotų į problemas, bet ir pati nuolatos tobulėtų“, – kalbėjo mokslininkas.
Šis tyrimas ypač aktualus dėl to, kad po pandemijos dalis vaikų ir toliau mokosi nuotoliu ir švietimo sistemai tenka spręsti tiek technologinius, tiek socialinius ir emocinius iššūkius.
Mokslininkų tikslas – kurti DI sprendimus, kurie padėtų iš anksto pastebėti besiformuojančias žinių spragas ir (ar) emocinius sunkumus: taip būtų galima laiku pasiūlyti reikiamas individualios pagalbos priemones, pradedant papildomomis užduotimis, baigiant rekomendacijomis mokytojams ar kitiems specialistams.
Siekiama užtikrinti, kad nė vienas vaikas neliktų nuošalyje, o mokykla laiku reaguotų į pirmuosius galinčių kilti problemų signalus.
VU Gyvybės mokslų centro komanda, vadovaujama dr. Ramunės Grikšienės, atlieka mokytojų patiriamo streso ir „perdegimo“ rizikos inovatyvų tyrimą.
Matuojant kortizolio – pagrindinio streso hormono – kiekį plaukų ir seilių mėginiuose, siekiama įvertinti streso (trumpalaikio ir ilgalaikio) poveikį organizmui. Kortizolio kiekio matavimai padeda nustatyti, kaip žmogus reaguoja į stresines situacijas ir kiek ilgai patiria įtampą.
Tyrimo dalyvės –mokytojos iš keturių Vilniaus bendrojo lavinimo mokyklų, dalyvaujančių dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) programoje.
Bus atliekami biologiniai ir psichologiniai tyrimai, kurių rezultatai padės įvertinti mokytojų savijautos pokyčius. Tyrėjai tikisi, kad mokyklose taikomos dėmesingumo ir atjautos praktikos padės sumažinti stresą, „perdegimą“ ir pagerinti ugdymo kokybę.
Anot pranešėjų, svarbiausia – kaip EDU projekto tyrimų rezultatai prisidės prie mokytojų darbo kokybės, vaikų motyvacijos ir tėvų požiūrio į švietimą pokyčių.
Proveržio startas – ar lūkesčiai išsipildys?
LMT pirmininkas dr. G.Valinčius akcentavo: „pradėti edukologijos tyrimai – prasminga investicija labai svarbiu metu, kai visas pasaulis varžosi dėl žinojimo ir talentų“. Anot jo, edukologijos tyrimai turi tapti kasdiene švietimo sistemos dalimi, nes nuo švietimo sistemos priklausys visos visuomenės tvarumas ir konkurencingumas.
Forume priminta, kad švietimo pokyčiai neįvyks „per naktį“ ir kad projektas sukuria sąlygas sistemingai investuoti į tyrimus, kurių rezultatai ne nuguls stalčiuose, o grįš į mokyklas, universitetus ir švietimo politiką.
Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos prezidentė dr. Eglė Pranckūnienė atkreipė dėmesį, kad edukologijos proveržis įvyks tik tuo atveju, jei prie jo prisidės visi.
„Lietuvoje yra daug gabių edukologijos tyrėjų. Asociacija vienija apie 200 specialistų ir jų kasmet daugėja. Tyrimų potencialas didelis, proveržis jau vyksta, tad sustoti negalime. Projektas pirmą kartą leidžia ne tik atlikti tyrimus, bet jų rezultatus grąžinti į mokyklas, universitetus bei sprendimų priėmėjų rankas.
Tačiau pokyčiai įvyks tik tuo atveju, jei į tyrimus ir jų rezultatų naudojimą įsitrauks visi – tyrėjai, mokyklos, ministerijos, tėvai“, – sakė ji.
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Dagys pabrėžė, jog didžiausia klaida būtų tikėtis, kad DI ar naujos metodikos išspręs visas mokyklų problemas.
Jo nuomone, proveržis įvyks tik tada, kai tėvai, mokytojai ir politikai suvoks, jog už vaiko ugdymą yra atsakingi jie visi.
„Kartais mokytojams politikų ir visuomenės keliami lūkesčiai yra pernelyg dideli ir dėl jų mokytojai „perdega“. Savo vaikams samdome korepetitorius, bet dažnai net nežinome, ko vaikai yra mokomi. Pasitaiko, kad tėvai net nemėgina uždavinio išspręsti kartu. Taip sistema negali veikti“, – sakė jis.
Forumo dalyviai konstatavo, kad jau dabar yra matomi pirmieji žingsniai ir įrankiai, kurie leidžia geriau suprasti mokyklos realybę, kiekvieno vaiko poreikius ir gali padėti gerinti mokytojų darbą.
Šiandien mokslininkai siunčia aiškų signalą – jei norime švietimo pokyčių, prie jų turime prisidėti visi. Ir ne nuo rytojaus, bet nuo šiandien.