Švedijos ginkluotosios pajėgos ketina įgyti tolimojo nuotolio smūgių prieš antžeminius taikinius pajėgumus, kurių šiuo metu šalis neturi. Šiuo metu vienintelė Švedijos tolimojo nuotolio ginkluotė yra dvidešimt šešios 155 mm savaeigės haubicos „Archer“ ir prieštankinės raketos „RBS-15“.
Sprendimas jau priimtas: Švedija įsigis sparnuotųjų raketų ir modernių daugkartinio paleidimo raketų sistemų. Tai patvirtino Gynybos štabo viršininkas generolas Michaelas Claessonas.
„Pirmiausia tai yra atgrasymo priemonė. Neužtenka ginti savo teritoriją, reikia priversti priešą ginti savo teritoriją. Turite sugebėti smogti jų logistikai, stovėjimo vietoms ir kitur“ – sakė jis interviu laikraščiui „Sweden Herald“.
Susiję straipsniai
Jis neįvardijo tikslių svarstomų sistemų, tačiau pažymėjo, kad trumpajame sąraše yra du ar trys variantai. Tai tik šiek tiek susiaurina sąrašą, nes rinkoje yra nedaug tinkamų sistemų. Tikėtini kandidatai yra amerikiečių HIMARS (ir Vokietijoje modifikuota GMARS), Izraelio „Puls“ ir Pietų Korėjos „K239 Chunmoo“.
Dar 2024 m. birželį Pietų Korėjos bendrovė „Hanwha Aerospace“ atvirai pareiškė ketinanti parduoti Švedijai savo raketinės artilerijos sistemą ir netgi nurodė siūlomą 16–18 paleidimo įrenginių kiekį. Tuo pat metu tebėra svarstomi egzotiškesni ir ne tokie greitai įgyvendinami variantai – pavyzdžiui, prancūzų sistema „Foudre“ arba Indijos 214 mm „Pinaka Mk2“.
Taip pat verta paminėti, kad Skandinavijos šalys gynybos pirkimuose linkusios siekti tam tikro standartizavimo. Tačiau nei Norvegija, nei Suomija nėra priėmusios galutinio sprendimo dėl raketinės artilerijos sistemos. Panašu, kad Oslas pirmenybę teikė HIMARS platformai – ir nors JAV patvirtino 16 paleidimo įrenginių ir susijusios amunicijos pardavimą už 580 mln. dolerių, įpareigojanti sutartis dar nepasirašyta.
Sparnuotųjų raketų klausimas yra sudėtingesnis – daugiausia dėl to, kad neaišku, ar Švedija ketina įsigyti iš jūros, oro ar sausumos paleidžiamus variantus. Pažymėtina, kad Švedija jau turi sparnuotąją raketą, galinčią smogti antžeminiams taikiniams: naujausią „Saab RBS-15 Mk IV Gungnir“ versiją, kurios kovinis nuotolis siekia iki 300 km ir kuri gali smogti antžeminiams taikiniams. Ši universali raketa jau integruota į Švedijos korvetes ir raketinius laivus, sausumos paleidimo įrenginius ir naikintuvus „Gripen“.
Tačiau yra svarbi išlyga. Pagal dabartinius modernizavimo planus „JAS 39C/D Gripen“ bus modernizuojami tik taip, kad galėtų nešti sparnuotąsias raketas „Taurus KEPD 350“ pagal „MS20 Block 4“ standartą. Nors Švedija dalyvavo kuriant „Taurus“ raketą ir nagrinėjo galimybę ją integruoti į „Gripen“, iki šiol nė vienas operacinis „Gripen“ orlaivis nebuvo aprūpintas šia raketa.
Tikimasi, kad šis modernizavimas bus baigtas iki 2028 m. C/D modeliuose ir iki 2032 m. naujuose „Gripen E/F“ variantuose. Šis grafikas kelia klausimų – ypač dėl to, kad raketos „Taurus“ nebegaminamos. Nors naujos kartos „Taurus Neo“ yra kuriama, tikimasi, kad ji pasirodys tik 2029 m. Išlieka alternatyvios galimybės – pavyzdžiui, įsigyti Norvegijos jungtinę smogiamąją raketą (Joint Strike Missile, JSM) arba JAV gaminamą raketą JASSM, rašo „Defense Express“.