Leidinys „The National Interest“ praneša, kad Rusijos pareigūnai gali sąmoningai sulaikyti tanką, baimindamiesi, kad užsienio pirkėjai gali prarasti susidomėjimą, jei bus paviešintas realus karo mašinos veikimas arba jos trūkumai.
„Armata“ apskritai yra šiek tiek brangūs“ – praėjusiais metais oficialiame pareiškime sakė Rusijos valstybinio gynybos konglomerato „Rostek“ vadovas Sergejus Čemezovas.
Jis apibūdino „T-14“ kaip „revoliucingiausią pastarojo dešimtmečio tanką“, tačiau pridūrė, kad „savo funkcionalumu jis gerokai pranoksta esamus tankus“ ir tebėra per brangus, kad Rusijos kariuomenė jam teiktų pirmenybę. Vietoj to Maskva ir toliau daugiausia dėmesio skiria modernizuoto tanko „T-90M“ gamybai.
Susiję straipsniai
Pirmą kartą „T-14“ buvo pristatytas per 2015 m. Rusijos Pergalės dienos paradą Maskvoje, kur jo savybės atkreipė pasaulio dėmesį.
Pasak „19FortyFive“, „T-14“ buvo suprojektuotas su bepiločiu bokšteliu, šarvuota įgulos kapsule ir aktyvios apsaugos sistema „Afganit“. Tuo metu analitikus nustebino demonstruojamų naujovių skaičius.
Tačiau praėjus dešimčiai metų, „T-14“ neatrodo artimesnis realiam koviniam naudojimui nei tada, kai pirmą kartą buvo demonstruojamas Raudonojoje aikštėje. Analitikai tvirtina, kad programa susidūrė su milžiniškomis išlaidomis ir techninėmis kliūtimis, ir, kaip pranešama, buvo pristatyta mažiau nei 20 vienetų.
Rusijos gynybos pramonei sunkiai sekėsi įveikti svarbiausius iššūkius, įskaitant naujo tanko variklio kūrimą, modernios elektronikos integravimą į ginklų sistemas ir net naujos kartos tankų ginklų bei šaudmenų gamybą. Dėl šių technologinių spragų „Armata“ negalėjo išnaudoti savo koncepcinių pranašumų mūšio lauke.
Kai kurie analitikai mano, kad „T-14“ visada buvo „miglos pūtimas“. Kiti tvirtina, kad tanko sudėtingumas paprasčiausiai viršija Rusijos pramoninės bazės pajėgumus.
Besitęsiančio karo Ukrainoje realybė išryškino šiuos trūkumus. Kol kas „Armata“ išlieka Rusijos ambicijų simboliu, o ne mūšio lauko priemone, kuri rūdytų šalia eilių kitų purve įstrigusių tankų.
Rusijai sunkiai sekasi pradėti gaminti „T-14“, tačiau Vakarų stebėtojai pastebi, kad JAV ir Europos konstruktoriai vieną dieną gali imtis panašių naujos kartos tankų koncepcijų. Tačiau esminis skirtumas yra jų gebėjimas remtis esama technologine baze, o ne „pažadais popieriuje“, rašo „Defence Blog“.