Šios trikdančios rusų operacijos buvo reguliariai aptinkamos miestuose ir šalyse, besiribojančiose su Baltijos jūra – ypač Estijoje ir Lenkijoje. Per pastaruosius kelerius metus tai paveikė tūkstančius lėktuvų ir laivų – kai kurie buvo priversti atšaukti skrydžius, o kai kuriais atvejais teko laikinai uždaryti net ištisus oro uostus.
Taikydami trianguliacijos metodus Lenkijos ekspertai nustatė dvi vietas Baltijos jūros pakrantėje Karaliaučiaus srityje, iš kur neseniai buvo siunčiami EW signalai. Abi jos yra netoli gerai žinomų Rusijos EW karinių dalinių.
2025 m. balandį ir gegužę atakos buvo atsekamos iki Okunevo antenų lauko, esantį netoli Baltijsko miesto. Šioje vietovėje yra tankus antenų telkinys, kai kurios iš jų greičiausiai yra stacionarių EW įrenginių dalis.
Be stacionariųjų sistemų, netoli Okunevo taip pat buvo pastebėti mobilieji EW įrenginiai – ypač strateginio lygio „Murmansko-BN“ kompleksas.
Pasak „Defense News“, „Murmansk-BN“ yra skirtas perimti ir slopinti trumpųjų bangų ryšį, kurio veikimo nuotolis, kaip teigiama (nors ir nepatvirtintas) siekia iki 5000 km. Jame įrengta masyvi sulankstoma antenos konstrukcija, siekianti iki 32 metrų aukščio. Karaliaučiaus srityje ją eksploatuoja Rusijos Baltijos laivyno 841-asis atskirasis EW centras, pradėjęs veikti tik 2018 m.
Įdomu tai, kad lenkų tyrėjai pastebėjo, jog rusų EW efektyvumas labai priklauso nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, trukdžiai Gdanską dažniausiai pasiekia šiltuoju metų laiku, o šaltesniais mėnesiais signalų beveik neįmanoma aptikti. Tai paaiškina, kodėl Gdanske žiemą trukdžių buvo nedaug, tačiau atėjus pavasariui trikdžiai atsinaujino.
Iki šiol penkios Europos šalys – Estija, Latvija, Lietuva, Švedija ir Vokietija – oficialiai pripažino, kad Rusijos veikla EW yra hibridinio karo, kuriuo siekiama pakenkti pilietinei tvarkai, forma.
Tačiau ne visos sutinka su tokiu vertinimu. Kai kurie teigia, kad sutrikimai yra atsitiktiniai arba šalutinis gynybinių priemonių poveikis, nurodydami su orais susijusius dėsningumus ir tvirtindami, kad Rusija naudoja EW, kad apsaugotų karinius objektus nuo dronų keliamų grėsmių, rašo „Defense Express“.
Tačiau tokiems objektams apsaugoti reikėtų mažesnių ir ne tokių galingų sistemų. Be to, vienintelis realus būdas dronams pasiekti Rusijos objektus Karaliaučiuje būtų paleidimas iš paties Karaliaučiaus – dabartinėmis sąlygomis to beveik neįmanoma padaryti.
Taigi, kaimyninių regionų trikdymas neturi jokio gynybinio tikslo. Russijos veiksmai atrodo ne tiek kaip nenumatytos pasekmės, kiek kaip sąmoningi elektroninio terorizmo aktai, prisidengę tikėtinu paneigimu, rašo „Defense Express“.