Dėl plataus masto karo tempo nuolat prarandama dideli kiekiai šarvuotos technikos, ypač tankų. Anksčiau Ukraina iš savo partnerių gaudavo ir sovietinių, ir vakarietiškų modelių, tačiau šios tiekimo linijos gali greitai išsekti.
Šiuo metu tikimasi sulaukti 49 australietiškų tankų „M1A1 SA Abrams“ ir paskutinių 32 tankų „Leopard 1A5“ iš Vokietijos, Danijos ir Nyderlandų. Nepaskelbta, kad po šių tankų perdavimų būtų naujų tankų tiekimo planų – o tai kelia nerimą.
Tikėtina, kad geriausiu atveju Ukrainai naujų karo mašinų gali tekti laukti mėnesius, blogiausiu – metus. Tokias problemas diktuoja tiek Europos arsenalų būklė, tiek gamybos apribojimai ir politinės intrigos.
Pirmiausia vertėtų atkreipti dėmesį į sovietinius tankus, kurie vis dar eksploatuojami kai kuriose Europos valstybėse – tokiose kaip Lenkija, Čekija, Vengrija, Bulgarija ir Slovakija. Šiose šalyse naudojamos įvairios „T-72“modifikacijos.
Vengriją, Slovakiją ir Bulgariją galima iškart atmesti – dėl politinių priežasčių jos greičiausiai nesiryš perduoti tankų. Nors Bulgarija jau teikė karinę paramą Ukrainai, tačiau tikėtis daugiau – mažai tikėtina.
Daugiau vilčių teikia Lenkija ir Čekija – abi valstybės jau yra perdavusios tankų. Be to, Lenkija aktyviai gauna didelius kiekius naujos užsakytos technikos – pavyzdžiui, Pietų Korėjos „K2“ ir amerikietiškų „Abrams“ – o tai teikia vilčių, kad ateityje Ukraina sulauks papildomų siuntų iš Lenkijos, įskaitant jos pačios tankus „PT-91“.
Čekijos padėtis yra kiek sudėtingesnė, nes jos rezervai yra mažesni, nors juose yra modernizuotų tankų „T-72M4CZ“ batalionas. Šalis yra užsakiusi 76 „Leopard 2A8“ tankus, tačiau susiduria su finansiniais sunkumais vykdydama šį kontraktą. Be to, jai šiuo metu pristatomi „Leopard 2A4“ tankai, skirti pakeisti tuos, kurie anksčiau buvo perduoti Ukrainai – todėl naujų pagalbos paketų iš šios krypties tikėtis nereikėtų.
Nors „Leopard 2“ turi daug Europos šalių, kiekvienos jų turimi kiekiai nėra dideli. Todėl naujam pagalbos paketui užtikrinti reikėtų kelių valstybių bendradarbiavimo.
Taip pat svarbu paminėti, kad tankų perdavimas reikštų ir nacionalinių atsargų mažinimą. Toks sprendimas politiškai sunkus, ypač turint omenyje, kad Europos arsenalai taikos laikotarpiu ilgus metus buvo silpninami.
Pirmoji problema ta, kad vienintelis šiuo metu serijiniu būdu gaminamas ir NATO šalyse naudojamas tankas yra „Leopard 2“ – ir jo kaina bei pristatymo terminai nuvilia.
Pavyzdžiui, Vokietija 2023 m. už 18 „Leopard 2A8“ tankų mokės 525,6 mln. eurų, o Švedija 2024 m. už 44 tankus – apie 1 mlrd. eurų. Tačiau pristatymus planuojama pradėti tik 2025–2026 m., o Švedijos atveju – 2028–2031 m. Tai reiškia, kad per metus pagaminama apie 50 naujų tankų.
Taigi, užsakant naujus tankus Ukrainai teks ilgai laukti, tačiau plataus masto karo kontekste ši galimybė yra geriau nei nieko – ypač jei gamybai būtų galima suteikti prioritetą ir pirmąsias partijas gauti per metus ar dvejus. Tačiau kol kas tokie sprendimai dar nepriimti.
Pagrindinė kliūtis tebėra finansavimas, tačiau sprendimų galima rasti. Paprasčiausia – panaudoti įšaldytas rusiškas lėšas, suburti kelių šalių koalicijas, pasitelkti ES gynybos pramonės paramos programas.
Ukrainos užsakymai taip pat galėtų būti įtraukti į Vokietijos planus įsigyti tūkstančius karinių mašinų naujoms brigadoms formuoti. Tai paskatintų plėsti gamybos apimtis ir organizuoti karinę pagalbą.
Kalbant apie neeuropinius variantus, tankų „Abrams“ perdavimas priklauso tik nuo JAV – kurios kol kas perdavė tik 31 savo tanką – sprendimo. Kalbant apie tankus „K2“, Pietų Korėja jų tiesiogiai Ukrainai neparduos dėl teisės aktų, draudžiančių ginklų eksportą į kovos veiksmų zonas. Taip pat sunku komentuoti Lenkijoje planuojamą gaminti vietinės gamybos variantą – juolab kad gamybą planuojama pradėti tik 2026 m.
Apibendrinant, Ukraina turi nedaug galimybių įsigyti naujų tankų, kurias riboja finansiniai ir politiniai klausimai. Taip pat yra dar vienas veiksnys, susijęs su prioritetais: šiuo metu daug svarbiau skirti karinę pagalbą oro gynybos sistemoms, tolimojo nuotolio ginklams ir bepiločiams orlaiviams, o ne brangiems tankams, rašo „Defense Express“.