Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas Simas Račkauskas su nanodalelėmis ir jų pritaikymo būdais dirba jau ne vienerius metus.
„Net mano doktorantūros disertacija buvo susijusi su sintezės procesu, tai yra mano sritis. Tačiau, kai dirbi laboratorijose, galima išgauti tik labai mažą kiekį medžiagos, kuris naudojamas tyrimams. Mano siekiamybė buvo pagaminti nanodalelių medžiagas tokiais kiekiais, kad būtų galima pritaikyti ir pramonėje“, – apie ambicingus tikslus kalbėjo S.Račkauskas.
Tad pasinaudojęs Europos Sąjungos lėšomis mokslininkas su bendraminčiais įkūrė įmonę „Zinotech“, kur sėkmingai tiria ir plečia šių medžiagų pritaikomumą pramonėje.
Nanodalelių galia
Kaip pasakojo S.Račkauskas, nanodalelės yra įdomios dėl savo savybių.
„Tam tikrų produkto savybių su paprastomis medžiagomis pasiekti nepavyks. Čia pasitelkiamos nanodalelės, ir dėl jų savybių, pavyzdžiui, dėl didesnio paviršiaus ploto ar dėl jų optinių galimybių, galime sukurti funkcines medžiagas bei kontroliuoti jų savybes“, – paaiškino KTU mokslininkas.
Tačiau norint jas pritaikyti pramonėje, S.Račkauskui ir jo komandai pirmiausia reikėjo sukurti metodą, kurio pagalba būtų apskritai įmanoma sukurti pakankamą kiekį medžiagos, kurią būtų galima pritaikyti pramoninėms reikmėms.
„Jau tai, kad mes nanodaleles gaminame dideliu kiekiu, yra proveržis. Kaip ir minėjau, nanodalelės dar nėra plačiai pritaikytos pramonėje, su jomis daugiausia dirbama laboratorijose. ES finansavimas padėjo tuo, kad mes fiziškai galėjome sukurti sintezės metodą, kurio pagalba galėtume sukurti nanomedžiagas. Teoriškai šis procesas yra išmėgintas, tačiau ištyrinėti tai praktiškai, reikalingas finansavimas. Šio mūsų sukurto metodo pagalba šiandien galime pagaminti specialias medžiagas su nanodalelėmis“, – apie savo darbo vaisių pasakojo pašnekovas.
Paklaustas, kaip veikia šis prietaisas, S.Račkauskas atskleidė, jog visi stebuklai vyksta sintezės proceso metu: paimamos paprastesnės medžiagos, pavyzdžiui, cinkas, o tuomet jis perleidžiamas per jau reaktorių, kur gaunamos cinko oksido nanodalelės.
Mokslininkas ir jo įkurta įmonė „Zinotech“ susikoncentravo į antirefleksinių savybių turinčios dangos kūrimą, kuria padengus saulės modulius, pavyktų padidinti šių elementų efektyvumą.
„Mūsų gaminamos medžiagos turi specifines optines savybes, tai yra jos gali „prilenkti šviesą“: jos padaro taip, kad saulės moduliai atspindėtų kuo mažiau saulės šviesos. Tuo pačių, ši medžiaga yra itin hidrofobinė, tad vanduo ir dulkės itin lengvai nuteka nuo saulės modulių paviršių. Galutiniam vartotojui tai reiškia, kad jie gali pasigaminti daugiau elektros energijos, o tuo pačiu modulių paviršių reikia mažiau valyti“, – paaiškino S.Račkauskas.
Ateities planai
Siekdama savo sukurtą produktą kuo labiau pritaikyti pramonėje, „Zinotech“ bendradarbiauja su bendrove „Solitek“ – viena didžiausių saulės modulių gamintojų Lietuvoje.
„Zinotech“ cinko oksido pagrindu sukurta danga „Rain ‘n Roll“ testuojama ant „Solitek“ saulės modulių.
„Tiesa, produktas nėra plačiai pritaikytas“, – pridūrė pašnekovas.
S.Račkausko teigimu, kol kas vis dar ieškoma tinkamiausio būdo, kaip nanodalelėmis padengti baterijas ir taip kontroliuoti dangos svorį.
„Laboratorijoje šis procesas pavyksta puikiai, tačiau šiuo metu dirbame su juo pritaikomumu realybėje. Tačiau pabrėšiu, kad tai jau nebėra idėja, norintiems mes galime šia medžiaga jų saulės elementus padengti“, – apie kylančias bėdas kalbėjo pašnekovas.
Problemų kelia ir galutinė kaina – specialia medžiaga padengta baterija stipriai išbrangsta.
„Dabar plečiame tyrimą, ieškome aukso viduriuko“, – apibendrino S.Račkauskas.
Registruotis projekte „Europos burės 2025“ ČIA