Baltarusijos pusė prisidėjo atnaujinta važiuokle ir pora naujų dyzelinių variklių, kurie pakeitė pasenusius benzininius. Rusijos pusė daugiausia dėmesio skyrė ginkluotei, taikiklių sistemoms ir situacijos suvokimo įrangai.
Modernizacija apima visą ugnies valdymo sistemą su termovizoriumi, lazerinį tolimatį, balistinį kompiuterį ir ginklo stabilizavimą. Ir vadui, ir šauliui įrengtos nuotolinio ginklų valdymo stotelės – nors rankinis valdymas išlieka.
Pažymėtina, kad bokštelyje įrengtas panoraminis stebėjimo kompleksas, įrengtas papildomoje bokštelio konstrukcijoje – retas priedas tokio amžiaus platformai. Taip pat patobulintos ryšių sistemos.
Nors „BTR-60MB3“ gali skambėti solidžiai, iš tiesų tai išlieka gana kukliu patobulinimu. Svarbiausia, kad kitaip nei ukrainietiškame „BTR-60D“, jame nėra galinių išsilaipinimo durų – kariai vis dar turi išlipti pro nepatogius šoninius liukus.
Be to, atrodo, kad nebuvo patobulinta apsauga: nei atsparumas minoms, nei balistiniai šarvai smarkiai nepagerėjo. Ukrainietiškame „BTR-60D“ įrengti šarvai, kurie bent šiek tiek padidina išgyvenamumą.
Dėl to baltarusiška versija yra nepalanki net ir lyginant su Ukrainoje siūlomais biudžetiniais patobulinimais. Ji dar labiau atsilieka nuo iš esmės modernizuotų Ukrainos „Chorunžyj“, kurių vidinis išplanavimas pakeistas, o apsauga gerokai patobulinta.
Nors oficialiai skirti užsienio rinkoms – ypač Afrikos ir Azijos šalims, kurios anksčiau gavo daug sovietinių „BTR-60“ – gali būti, kad tokiais atnaujinimais papildomai susidomės tokios šalys kaip Iranas ir Šiaurės Korėja – abi žinomos ginklų tiekėjos Rusijai. Jos taip pat eksploatuoja senstančius autoparkus, kurių eksploatavimo laiką reikia pratęsti.
Tačiau tokio plataus masto modernizacijos kaina – ypač pažangios ugnies valdymo sistemos – gali būti per didelė daugeliui pirkėjų. Tokiu atveju Rusija galėtų veikti kaip rėmėja, teikdama šias mašinas kaip pagalbą arba naudodama jas barteriniams sandoriams su partneriais.
Kita galimybė – dislokavimas pačios Rusijos ginkluotosiose pajėgose. Susidūrusi su dideliais nuostoliais Ukrainoje, Rusija iš sandėlių atkūrė didelį kiekį užkonservuotų mašinų, įskaitant „BTR-60“.
Tačiau čia ir vėl kyla pinigų problema. Atsižvelgiant į Rusijos nuostolių mastą ir jų FPV dronų strategijos ekonomiškumą, elementaraus atnaujinimo be įmantrios elektronikos daugiau nei pakanka.
Tačiau atnaujinimas yra modulinis ir nereikalauja iš esmės keisti mašinos konstrukcijos. Tai leistų palyginti greitai pritaikyti įrenginius iš sandėlių, ypač jei tai būtų pavesta atlikti Baltarusijos pramonės įmonėms. Todėl negalima atmesti galimybės, kad „BTR-60MB3“ pasirodys Ukrainos fronto linijoje.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad „BTR-60MB3“ yra labiau į eksportą orientuotas produktas, kuris nepašalina esminių senstančios „BTR-60“ platformos trūkumų. Nors pažangi ugnies valdymo sistema gali būti įspūdinga, vis dar kyla abejonių, ar toks brangus modernizavimas pateisina tokią iš esmės pasenusią konstrukciją, rašo „Defense Express“.