Kasetiniai ginklai gali pasitarnauti tada, kai absoliutus tikslumas nėra įmanomas – pavyzdžiui, atakuojant augmenijoje pasislėpusius taikinius. Net jei vienas taiklus smūgis dėl prasto matomumo nėra įmanomas, dauguma mažesnių elementų greičiausiai pasieks taikinį.
Kasetinė amunicija sprogdama išsisklaido į daugybę mažų sprogmenų, kurie padengia didelį plotą ir yra ypač veiksmingi prieš techniką, gyvąją jėgą ir silpnai apsaugotą infrastruktūrą.
Šie sprogmenys įprastai sprogsta nuo kontakto su kietu pagrindu, visgi šlapia ar minkšta danga tai sustabdo. Tokie sprogmenys, juos užmynus ar paėmus į rankas gali sprogti. Dėl šios priežasties tokio tipo amunicija laikoma pavojinga civiliams.
Nerami naktis Ukrainoje: per rusų atakas kilo gaisrai, aukų išvengti nepavyko
Pirmieji pranešimai apie raketų „Kh-101“ su kasetine kovine galvute panaudojimą smūgiams Ukrainai suduoti pasirodė 2024 m. vasara. Leidinio „The War Zone“ autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta duomenų apie kasetinių šaudmenų naudojimą kitų tipų rusiškose ilgojo nuotolio sparnuotosiose raketose, pavyzdžiui, „Kalibr“.
Nurodoma, kad kasetines kovines galvutes gali nešti du sparnuotųjų raketų „Kh-101“ variantai. Pirmuoju atveju naudojama viena 400 kg sverianti kovinė galvutė.
Antruoju atveju raketa turi dvi kovines galvutes, viena jų – su kasetiniu užtaisu. Tokiu atveju kovinės galvutės svoris padidėja iki 800 kilogramų, tačiau raketos veikimo nuotolis sutrumpėja nuo 5500 iki beveik 2250 kilometrų.
Vis dėlto verta pabrėžti, kad nors degalų bako dydžio sumažinimas riboja raketos veikimo nuotolį, tai neturi didelės įtakos jos operaciniam veiksmingumui Rusijos kare prieš Ukrainą. Net ir sumažėjus nuotoliui, „Kh-101“ išlaiko dideles manevravimo galimybes, todėl potencialūs taikiniai Vakarų Ukrainoje vis dar yra pasiekiami.
Pažymima, kad anksčiau iš Rusijos ikigarsinių raketų arsenalo tik „Kh-59“ turėjo kasetinę kovinę galvutę, rašo „Defense Express“.