Šios didelės transporto priemonės, primenančios Šaltojo karo laikų sovietinę technologiją, grįžta – nes Kinija ir JAV kuria modernias versijas galimai karinei konfrontacijai Ramiajame vandenyne.
Milžiniški konsktruktai primena didelius lėktuvus, tačiau jie „labiau panašūs į greitaeigius karinius laivus, nes „skraido“ kelių metrų aukštyje virš vandenyno“, – pasakoja Australijos strateginės politikos instituto atstovas Malcolmas Davisas. Tokios transporto priemonės naudojasi vadinamuoju „sparno į žemę“ efektu, kai oro pagalvė tarp žemai skrendančios transporto priemonės ir apačioje esančio vandens gali palaikyti transporto priemonę ir sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą.
Ekranoplanai paprastai yra greitesni už laivus – jų greitis prilygsta lėktuvų greičiui – ir kartu gali išvengti paviršiaus ar oro radarų aptikimo, teigia M. Davisas. Jis sako, kad jie galėtų slapta ir greitai gabenti krovinius ar karius dideliais vandenynų atstumais, kurie yra įprasti Indostano ir Ramiojo vandenyno regione – arba galėtų netikėtai suduoti priešininkų laivynui smūgius priešlaivinėmis raketomis.
Pirmą kartą ši technologija išgarsėjo Šaltojo karo metais, kai Sovietų Sąjunga eksperimentavo su ekranoplano konstrukcija, įskaitant prototipą, pramintą „Kaspijos jūros pabaisa“. Tačiau jie niekada nebuvo pilnai pritaikyti, nes trūko lėšų ir buvo mažai naudingi sovietų kariniams planuotojams. Dabartinis susidomėjimo ekranoplanais atgimimas susijęs su tuo, kad Kinija, naudodamasi didėjančia karine galia, reiškia teritorines pretenzijas į Taivaną ir Pietų Kinijos jūrą.
Pasak nepriklausomo gynybos analitiko Vašingtone Beno Lewiso, Kinija pradėjo kurti ekranoplanų prototipus nuo 2000-ųjų pradžios. Visai neseniai, 2025 m. birželį, Kinijos socialinėje žiniasklaidoje pasirodė nuotraukos, kuriose matyti didelė vandens transporto priemonė su keturiais reaktyviniais varikliais, sumontuotais ant sparnų, apie kurias pirmasis „Naval News“ pranešė analitikas HI Suttonas. Kinija taip pat verbuoja Rusijos technologijų specialistus, kurie anksčiau dirbo prie Sovietų Sąjungos ekranoplanų projektų, kaip teigiama l„New York Times“ gautuose vidiniuose Rusijos žvalgybos dokumentuose.
JAV Pažangių gynybos mokslinių tyrimų projektų agentūra (DARPA) nuo 2022 m. finansavo panašaus hidroplano kūrimą pagal programą „Liberty Lifter“. Tačiau programa baigėsi 2025 m. birželį, taip ir nesukūrus sėkmingo konstrukto. Vietoje to agentūra planuoja paskatinti privačias bendroves ir platesnes JAV kariuomenės pajėgas imtis šios užduoties, pasinaudodama „Liberty Lifter“ programos patirtimi.
Atskirai JAV bendrovė „Regent Craft“ taip pat bando savo visiškai elektrinę tokios technologijos versiją, skirtą komerciniam naudojimui – ir ja susidomėjo JAV jūrų pėstininkų korpusas.
Tokie ekranoplanai „gali tapti įperkama ir pagrįsta alternatyva brangesniems tradiciniams orlaiviams“, nes technologijos ir gamybos būdai tobulėja, sako Brendanas Mulvaney iš JAV karinių oro pajėgų Kinijos aerokosminių tyrimų instituto Alabamoje. Tačiau „jie netaps jokių pajėgų pagrindu ir beveik neabejotinai neišgyvens šiuolaikinėje didelio intensyvumo kovoje“, perspėja jis. Ekranoplanai taip pat galėtų susidurti su sunkumais veikiant atšiauriomis sąlygomis, kurios Taivano sąsiauryje ir kituose Rytų Azijos vandenyse nėra neįprastos, sako B. Lewisas.
Vis dėlto ekranoplanai galėtų būti viena iš platesnės Kinijos karinės strategijos, kuria siekiama pasipriešinti JAV ir sąjungininkų jūrų pajėgoms, galinčioms dislokuoti paramą Taivanui, dalių, sako M. Davisas. JAV į tai reaguoja stiprindamos karinį bendradarbiavimą su regiono sąjungininkėmis – pavyzdžiui, Pietų Korėja, Japonija ir Filipinais – ir siekdamos sustiprinti Ramiojo vandenyno salų teritorijas kaip karines bazes. Abiejų šalių konflikto galimybė „iš tikrųjų padidino poreikį ištirti daugiau naujų pajėgumų“, kurie gali suteikti „papildomą pranašumą“, sako B. Lewisas.
Parengta pagal „New Scientist“.