Graviūroje pavaizduota valtis, kurioje gali būti sėdinti karališkoji figūra – nors matoma tik jos galva ir dešinysis petys. Graviūra stilistiškai panaši į senovės Egipto uolų plokštes iš protodinastinio laikotarpio ir pirmosios dinastijos pradžios – laikotarpių, kurie archeologams nėra gerai žinomi. Šie panašumai rodo, kad naujai rastas raižinys gali turėti užuominų apie Egipto valstybės formavimąsi, teigiama tyrime.
„Laivai yra vienas dažniausiai pasikartojančių motyvų Egipto ikonografijoje, – teigia tyrimo autorius, Belgijos Malgre-Tout muziejaus direktorius ir kuratorius Dorianas Vanhulle’as. – Predinastiniu ir protodinastiniu laikotarpiais (apie 4500–3085 m. pr. m. e.), kurie buvo dar faraoniškąjį Egiptą, valtis yra visur paplitusi ir turi sudėtingas ideologines bei simbolines reikšmes.“
Intriguojanti nauja uolos graviūra buvo rasta vakariniame Nilo upės krante netoli Asuano 2022 m. lapkritį -atliekant tyrimą, kurio metu buvo fiksuojamas uolų menas regione prieš Naujojo Asuano miesto statybas, rašoma tyrime, kuris ketvirtadienį (liepos 10 d.) buvo paskelbtas žurnale „Antiquity“.
Graviūroje pavaizduota puošni valtis, kurią į dešinę tempia penkios figūros. Gale stovi žmogus, kuris laiko irklą. Šalia šio asmens yra uždara erdvė – galbūt kajutė – kurioje, atrodo, sėdi žmogus.
Šis asmuo gali būti karališkosios šeimos atstovas, teigia D. Vanhulle’as. Tačiau kai kurios detalės neišliko, todėl sunku interpretuoti šį asmenį. Atrodo, kad sėdintis asmuo turi pailgą smakrą, kuris buvo „būdingas ankstyvųjų valdovų atvaizdams ir gali žymėti netikrą barzdą, kurią faraonai nešiojo nuo Pirmosios dinastijos laikų“, rašo tyrėjas.
Sėdintis asmuo ant galvos turi vertikalų brūkšnį, kuris gali būti koks nors galvos apdangalas.
Norėdamas datuoti uolų meno pavyzdį, D. Vanhulle’as išnagrinėjo jo stilių. Jis pažymėjo, kad į gyvatę panaši valties forma ir ją traukiančios figūros primena protodinastinio ir ankstyvojo dinastinio laikotarpio valčių atvaizdus – ir pridūrė, kad kajutė panaši į vėlyvojo priešdinastinio laikotarpio valčių atvaizdus. Taip pat atrodo, kad valtis ant antrosios kajutės viršaus turi „ragus“ – bruožas, kuris buvo įprastas pirmosios dinastijos pradžioje.
Tačiau mokslininkas nemano, kad šis asmuo yra Narmeras, apie 3085 m. pr. m. e. įkūręs pirmąją Egipto dinastiją. Taip yra todėl, kad graviūroje nėra serekh – hieroglifo, vaizduojančio rūmų fasadą su faraono vardu, kuriame pavaizduotas dievas Horas su sakalo galva.
„Šis trūkumas leidžia manyti, kad sėdinti figūra nėra Pirmosios dinastijos faraonas“, – teigia D. Vanhulle’as. Greičiau tikėtina, kad graviūra buvo sukurta Pirmosios dinastijos aušroje, galbūt prieš pat Narmero valdymą.
Serekh nebuvimas yra svarbi detalė, teigia tyrime nedalyvavęs Ispanijos Jaeno universiteto egiptologas Alejandro Jiménezas Serrano. „Tai gali reikšti, kad sėdinti figūra atsirado anksčiau, nei šis karališkasis simbolis buvo plačiai naudojamas oficialiame akmens mene“, – sako jis.
Ši ir kitos graviūros yra gerai išraižytos ir turi daug panašumų, todėl gali būti, kad regioninės valdžios institucijos užsakė uolų meno specialistams sukurti raižinius gerokai anksčiau, nei buvo pastatytos pirmosios piramidės, pažymi D. Vanhulle’as.
Protodinastinio uolų meno kūrinių yra nedaug, todėl ši graviūra yra ypač svarbi, nes joje vaizduojama sėdinti figūra procesijos valtyje, interpretuojama kaip galimas valdžios atstovas, sako A. J. Serrano.
Tačiau interpretuoti uolų meną yra sudėtinga – todėl D. Vanhulle’as ir A. J. Serrano atkreipė dėmesį į keletą tyrimo trūkumų. Pavyzdžiui, sunku pasakyti, ar vertikalus brūkšnys virš sėdinčio žmogaus galvos iš tikrųjų yra galvos apdangalas, ar pailgas smakras yra netikra barzda. Net neaišku, ar sėdintis asmuo yra vyras, ar moteris.
„Tyrime pripažįstama, kad neįmanoma nustatyti figūros lyties ir statuso, nors pripažįstama jos, kaip galimo valdančiosios klasės nario, socialinė svarba“, – teigia A. J. Serrano.
Parengta pagal „Live Science“.