Kodėl po valandos gavau įspėjimą dėl drono? Pasipylus pykčiams – paaiškinimai

Socialiniuose tinkluose žmonės stebėjosi, kodėl pranešimus gyventojai gavo tik apie 7 val. ryto, jei drono garsus buvo galima girdėti jau apie 5 val.

„Naujienos soc. tinkluose apie droną pasirodė pusvalandžiu anksčiau nei pranešimas telefone“, – po Lrytas įrašu socialiniame tinkle „Facebook“ komentavo vienas skaitytojas.

„Perpėjimas atėjo per dvi su puse valandos“, – piktinosi kitas.

Tačiau kai kurie gyventojai skundėsi, kad pranešimų apskritai negavo.

„Kodėl dauguma negavo pranešimų į telefonus? Tai atranka ar vėl atsakymas su daug nežinomųjų? Kas dar negavo?“, – to pačio įrašo komentaruose klausė socialinio tiklo vartotoja.

„Kaip suprantu, jeigu ne soc. tinklai, tai niekas ir nežinotų“, – rašė kitas vartotojas.

Taip pat pasitaikė atvejų, kai vartotojai, kurie paprastai gauna įspėjimus, šį kartą jų negavo.

„Visada anksčiau gaudavau pranešimus“, – komentavo viena moteris.

„Negavau visai, nors pranešimai tikrai įjungti ir šiaip gaunu“, – teigė dar vienas gyventojas.

Daugelis gyventojų, kurie pranešimus visgi gavo, jų sulaukė apie 6:55, tačiau atsirado ir tokių, kurie įspėjimus gavo maždaug 20 min. vėliau – apie 7:15.

Pastebėtas tam tikras dėsningumas – gyventojų įspėjimai vėluodami pasiekė pagrinde vieno mobiliojo ryšio operatoriaus tinklo klientus. Tačiau PAGD pažymėjo, kad neturi pagrindo manyti, jog tai susiję su sutrikimais mobiliojo ryšio operatoriaus pusėje.

Apie tai, kodėl gyventojai pranešimus gavo nevienodu laiku portalui Lrytas komentavo PAGD Civilinės saugos valdybos Gyventojų apsaugos organizavimo skyriaus viršininkas Ernestas Trunovas.

„Tam tikras pranešimų siuntimo vėlavimas yra galimas dėl technologinių procesų aktyvuojant sistemą. Neturime pagrindo teigti, kad buvo sutrikimų mobiliojo ryšio operatorių pusėje. Technologinį užvėlinimą sąlygoja dideli operatorių tinklų celių kiekiai, kuriuos esama pranešimų siuntimo įranga turi apdoroti ir ištransliuoti pranešimą“, – teigė ekspertas.

Jis taip pat išskyrė techninius aspektus, kurie gali trukdyti pranešimų gavimui:

„Negavus pranešimo, pirmiausia rekomenduojame pasitikrinti telefono nustatymus, ar įjungta korinio transliavimo funkcija, ar telefonas apskritai ją turi. Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainėje www.LT72.lt teikiamos rekomendacijos dėl nustatymų. Dėl korinio transliavimo paslaugos nustatymo telefone taip pat galima pasitarti mobiliojo ryšio paslaugas teikiančio operatoriaus salonuose“, – dėsto E. Trunovas.

Ekspertas atkreipė dėmesį ir į mobiliojo ryšio tinklų pokyčius ir ateities planus, kuriuos svarbu žinoti, kad gyventojai neprarastų galimybės laiku gauti svarbius pranešimus.

„Šiuo metu operatoriai atsisako 3G tinklų, tačiau bus siekiama užtikrinti šios paslaugos veikimą visų operatorių 2G tinkluose bent iki 2028 metų. Žiūrint į ateitį ir siekiant naudotis korinio transliavimo perspėjimo paslauga siūloma, įsigyjant naują mobiliojo ryšio telefoną įsitikinti, kad jis gali veikti bent 4G tinkluose ir palaiko korinio transliavimo funkciją. Be to, yra galimybė įsigyti ir mygtukinių telefonų, palaikančių korinio transliavimo funkciją“ , – aiškino E. Trunovas.

Pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotis orlaivis.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

„Šiandien ryte gauti gyventojų pranešimai apie į Lietuvos teritoriją greičiausiai iš Baltarusijos įskridusį bepilotį orlaivį (droną). Pagal gautus pranešimus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą pastebėtas šalia Vilniaus“, – nurodė centras.

„Policija aktyvavo visas pajėgas, informuotos visos tarnybos. Gyventojai, pastebėję droną, raginami nedelsiant pranešti 112, jokiu būdu prie jo nesiartinti. Kokio tipo dronas nėra aišku, informaciją papildysim“, – skelbė NKVC.